aA
Esu įtariamas padaręs nusikaltimą ir man skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Manau, jog mano siunčiami laiškai yra tikrinami ir ne visi pasiekia adresatą. Ar taip nėra pažeidžiama mano konstitucinė teisė į susirašinėjimo neliečiamumą? Kas išduoda leidimą tikrinti siunčiamus (rašomus tardymo izoliatoriuje) ir gaunamus laiškus? Kokiais atvejais laiškai gali būti visai neperduoti adresatui?
Laiškai, vokai
Laiškai, vokai
© Corbis

Atsako Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aivaras Alimas

Konstitucijos 22 straipsnis numato, kad asmens susirašinėjimas, kaip viena iš privataus gyvenimo sričių, yra neliečiamas. Nors ši asmens privataus gyvenimo neliečiamumą ginanti teisė yra užtikrinama konstituciniu lygiu, tačiau ji nėra absoliuti.

Tam tikrais atvejais, kai būtina apsaugoti kitas svarbias konstitucines vertybes (kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą), ši asmens teisė gali būti ribojama.

Minėtame Konstitucijos straipsnyje nurodyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą (taip pat perduodama ir susirašinėjimo būdu) gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Lietuvoje du skirtingi įstatymai numato galimybę teisėsaugos pareigūnams kontroliuoti asmens gaunamas ar siunčiamas pašto siuntas.

Pirmiausia tokią galimybę suteikia Baudžiamojo proceso kodekso 148 straipsnis, kuriame numatyta, kad daryti pašto siuntų poėmį leidžiama tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o teisę tikrinti paimtų pašto siuntų turinį turi prokuroras, teisėjas ir teismas.

Pastebėtina, kad ši procesinės prievartos priemonė galima tik vykstant baudžiamajam procesui, t. y. tiriant konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes.

Atliekant šį veiksmą pašto siuntos gali būti arba išimamos (tokiu atveju jos nepasiekia adresato) arba tik patikrinamas jų turinys ir jos grąžinamos pašto įstaigai įteikimui pagal nurodytą adresą.

ai priklauso nuo pasirinktos ikiteisminio tyrimo taktikos, pašto siuntos turinio, bylos aplinkybių ir pan. Savo esme tai slaptas ikiteisminio tyrimo veiksmas, todėl apie jo taikymą asmuo, kurio pašto siuntos kontroliuojamos, tam tikrą laiko tarpą gali nežinoti.

Būtina paminėti, kad Baudžiamojo proceso kodekso 161 str. 1 d. numato, kad asmeniui apie jo atžvilgiu (jam nežinant) taikytą procesinės prievartos priemonę (taip pat ir apie pašto siuntų poėmį) turi būti pranešama šią priemonę baigus taikyti. Pranešti būtina iškart, kai žinoma, kad nebus pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei.

Sąlyga „nepakenkiant ikiteisminio tyrimo sėkmei“ yra vertinamojo pobūdžio ir jos konstatavimas kiekvienu atveju priklauso nuo aukščiau minėtų aplinkybių visumos.

Kitą galimybę kontroliuoti pašto siuntas numato Operatyvinės veiklos įstatymas, kurio 7 str. 4 d. 1 p. suteikia teisę operatyvinės veiklos subjektams, atliekantiems operatyvinį tyrimą, slapta kontroliuoti pašto siuntas, dokumentų siuntas, pašto perlaidas bei jų dokumentus.

To paties įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, kad šie operatyviniai veiksmai turi būti sankcionuoti apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus.

Neatidėliotinais atvejais aptariami veiksmai gali būti atliekami ir aukščiau išvardintų prokurorų nutarimu, tačiau tokiu atveju turi būti gaunamas aukščiau minėto teisėjo patvirtinimas dėl tokių veiksmų pagrįstumo.

Negavus tokio patvirtinimo, visa šių veiksmų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama. Kadangi Operatyvinės veiklos įstatymas numato, kad tai slaptas operatyvinis veiksmas, todėl asmeniui, apie jo atžvilgiu taikytą minėtą veiksmą, nėra žinoma.

Pabaigus operatyvinį tyrimą, jei informacija apie operatyvinės veiklos objektą nepasitvirtino, apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija turi būti sunaikinama.

Apibendrinant galima teigti, kad minėtuose įstatymuose numatytas atitinkamas teisėjų ir prokurorų dalyvavimas skiriant ir vykdant asmens susirašinėjimo kontrolę yra efektyvus saugiklis, užtikrinantis, kad į šią privataus gyvenimo sritį būtų skverbiamasi išimtinai įstatymo nustatyta tvarka ir tik tokia apimtimi, kiek tai yra būtina siekiant apsaugoti svarbius teisinius gėrius (asmens teises ir laisves, visuomenės ir valstybės saugumą ir pan.).

Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, kuriam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir laikomam tardymo izoliatoriuje, yra taikomas specialus – suėmimo vykdymo – režimas.

Užtikrinant šio režimo reikalavimus tardymo izoliatoriaus pareigūnai turi teisę tikrinti gaunamus pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda (Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. 4 d.).

Minėto tikrinimo tvarka yra detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 38 p., kuriame numatyta, jog suimtajam atsiųstas laiškas prieš jį įteikiant suimtojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos suimtiesiems draudžiama turėti. Tokio tikrinimo metu laiškų turinys nėra kontroliuojamas.