aA
Šimtai sukilėlių pirmadienį pasitraukė iš Grozno. Jie keturis mėnesius atlaikė Rusijos kariuomenės puolimą, nepaisant niokojančių artilerijos ir aviacijos atakų. Dalis čečėnų pajėgų ir toliau liko kautis Grozne.

Užuot džiūgavusi, rusų kariuomenės vadovybė pabandė sumenkinti šį įvykį. Mat pagrindinis rusų siekis buvo įvaryti čečėnų pajėgas į pinkles ir jas sunaikinti. Jų išsiveržimo iš miesto Maskva pageidavo mažiausiai.

Po 1995 metų Čečėnijos karo, kai Rusija pirmą kartą užėmė Grozną, ji manė sutriuškinusi čečėnus. Tačiau šie pabėgo į kalnus ir tęsė karą, kol 1996 metais atkovojo Grozną ir privertė rusų pajėgas pasitraukti iš Čečėnijos.

Iš Grozno pabėgusieji kovotojai dabar gali prisijungti prie sukilėlių pajėgų Čečėnijos pietuose. Neatrodo, kad jie ketintų nutraukti kovą.

Sukilėlių vadovybė niekad neketino rengti savižudiškos Grozno gynybos. Jų tikslas buvo kovoti pakankamai ilgai, kad padarytų didžiulių nuostolių rusams. Ir šie kovoje tikrai neteko šimtų žmonių.

Groznas buvo idealus kovos laukas sukilėliams. Rusijos kariškiai turi daug lėktuvų ir tankų, bet prastai apmokyti rusų naujokai kareiviai nelabai tinka gatvės mūšiams.

Tačiau ir sukilėliai sumokėjo už Grozno gynybą. Jie pripažino netekę daug kovotojų, be to, mūšio metu sutriko jų tiekimas.

Pranešama, kad per prasiveržimą žuvo ar buvo sužeisti keli žinomi čečėnų karo lauko vadai, tarp kurių buvo pačių aukščiausių karinių lyderių. Tokie vadai vaidina svarbų vaidmenį čečėnų kovose ir jų netekimas gali labai sutrikdyti sukilėlius.

Žuvus kai kuriems radikalių pažiūrų čečėnų vadams, gali susidaryti sąlygos politiniam susitarimui tarp Maskvos ir Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo, kuris laikomas nuosaikiu politiku.

Rusijos prezidento pareigas einantis Vladimiras Putinas, siekiantis prezidento posto kovo 26 dienos rinkimuose, gali pasinaudoti Grozno paėmimu. Galbūt V. Putinas teigs, kad kariškiai pasiekė pergalę ir kad dabar galima kalbėti apie tam tikrus politinius susitarimus.

Kita galimybė yra kariškiams tęsti puolimą ir sunaikinti maištininkus.

A. Maschadovas supranta, kad po kelerių karo bei teisinės anarchijos metų Čečėnija yra labai nualinta. Todėl jis gali sutikti su kompromisu, bet tikriausiai neatsisakys nepriklausomybės reikalavimo.

Jei A. Maschadovas atsisakytų nepriklausomybės idėjos, čečėnai jį nušalintų ir tęstų kovą su rusais. Čečėnai su rusais už nepriklausomybę kovoja jau daugiau kaip šimtmetį. Nepanašu, kad šią kovą jie būtų pasirengę nutraukti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.