aA
Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas) šeštadienį sakė, kad kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys gali žengti glaudesnės integracijos link, nes ES dabartinių ir būsimų narių lyderiams nepavyko susitarti dėl pirmosios bloko konstitucijos.
Kitos ES šalys, tarp jų - Vokietija, Belgija ir Liuksemburgas, užsiminė, kad galėtų kartu su Prancūzija suformuoti panašios pozicijos besilaikančių valstybių branduolį. Tokiu atveju atsirastų tikimybė, kad aklavietė, kurioje atsidūrė šio savaitgalio Briuselio viršūnių susitikimo dalyviai, nulems "dviejų greičių" Europą.

J.Chiracas žurnalistams sakė, jog tikisi, kad susiformuos kelios šalių "pionierių" grupės, kurios kartu kurs Europą ir sieks glaudesnio bendradarbiavimo.

"Tai ...bus variklis, pavyzdys, kuris leis Europai žengti sparčiau, toliau ir geriau", - sakė J.Chiracas, pabrėždamas, kad kai kurios šalys Sąjungoje galėtų glaudžiau bendradarbiauti trijose srityse - gynybos, ekonomikos politikos ir teisingumo.

Precedentas gali būti tai, kad tik 12 iš 15 dabartinių ES narių įvedė bendrą valiutą eurą, ir tai, kad 9-ojo dešimtmečio viduryje penkios valstybės pirmosios ėmėsi naikinti vidaus sienų kontrolės priemones, o kitos šalys prie jų prisijungė vėliau.

J.Chiracas sakė, kad nekelia sau tikslo kurti "dviejų greičių" Europos, tačiau Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) nurodė, kad tai neišvengiama, jei greitu laiku nebus susitarta dėl ES konstitucijos.

"Jei artimoje ateityje nesusitarsime dėl kompromiso, atsiras dviejų greičių Europa. Tokia būtų tokios galutinės nesėkmės logika", - sakė J.Chiracas.

Viršūnių susitikimas žlugo neišsprendus ginčo dėl balsavimo teisių: Ispanija ir Lenkija atsisakė nusileisti Prancūzijos ir Vokietijos reikalavimams atsisakyti didelės įtakos priimant sprendimus, kuri nėra proporcinga jų gyventojų skaičiui.

Konstitucija buvo rengiama siekiant supaprastinti gremėzdiškas ES institucijas bei sprendimų priėmimą prieš iki šiol didžiausią Sąjungos plėtrą, kai kitais metais prie jos prisijungs 10 naujų narių - daugiausia buvusių komunistinio bloko narių.

Lenkijos, kuri yra didžiausia iš naujųjų narių, prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) pareiškė, jog blokas turėtų "plėtotis drauge, vienodai visoje teritorijoje, o ne tik išrinktosiose (valstybėse)".

Ispanijos ministras pirmininkas Jose Maria Aznaras (Chose Marija Asnaras) sakė abejojąs, ar kažkurios šalys ryšis žengti vienos.

"Nemanau, jog kažkas galvoja apie sprendimus ir žingsnius, kurie galėtų suskaldyti Europą. Europa turi savo taisykles, savo sutartis, o sutartis visada reikia gerbti... Nemanau, jog kas nors nori padalytos Europos", - sakė jis per spaudos konferenciją.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.