Tačiau viršūnių susitikimas prasidėjo tuo metu, kai įtampa vėl atsinaujino dėl JAV sprendimo uždrausti karo Irake priešininkėms dalyvauti konkurse dėl šalies atstatymo projektų.
"Tai ne pats išmintingiausias sprendimas", - sakė ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos koordinatorius Javieras Solana (Chavjeras Solana), savo parengtoje Europos Saugumo strategijoje santykiams su Vašingtonu skyręs pagrindinę vietą.
ES lyderių patvirtinta bloko saugumo strategija, kuri parengta pagal JAV nacionalinio saugumo doktriną, priimtą po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, siekiama padidinti besiplečiančio bloko pajėgumus efektyviai reaguoti į tarptautines grėsmes.
Keturiolikos puslapių Europos Saugumo strategijoje apibrėžiami svarbiausi bloko tikslai saugumo srityje - kova su "pagrindinėmis grėsmėmis", pradedant pasauliniu terorizmu, neteisėtu ginklų platinimu ir baigiant vadinamosiomis piktavalėmis valstybėmis bei organizuotu nusikalstamumu.
"Irako krizė Europai buvo skaudi patirtis. Tačiau mes pasiryžę pasinaudoti ta pamoka. Europos Saugumo strategija yra dokumentas, kuriame pirmą kartą aiškiai įvardijamos ne tik grėsmės, bet ir būdai, kaip su jomis kovoti", - sakė jis.
Precedento neturinčiame dokumente, kuris vadinamas "J.Solanos doktrina", akcentuojamas daugiašališkumo principas ir išaukštinama Jungtinių Tautų (JT) Chartija, kuria turi būti grindžiami tarptautiniai santykiai.
Dokumente pripažįstama, kad pasibaigus šaltajam karui Jungtinės Valstijos liko "pranašesnės kariniu požiūriu", tačiau taip pat perspėjama, jog "nė viena šalis negali viena susidoroti su sudėtingomis mūsų dienų problemomis".
Jame taip pat pažymima, kad transatlantiniai santykiai yra "nepamainomi".
Pirmoji šio dokumento versija buvo parengta remiantis JAV nacionalinio saugumo strategija, kurią, atsakydamas į 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolius, Vašingtonas priėmė 2002 metų rugsėjį, ir kurioje buvo išdėstytas prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) pakitęs požiūris į įvykius pasaulyje.
JAV nacionalinio saugumo doktrinoje numatyta teisė imtis prevencinių karinių veiksmų sukėlė kritikos audrą Europoje, todėl ši nuostata buvo išbraukta iš galutinės Europos saugumo strategijos dokumento versijos.
