Tuo tarpu Europos Parlamento vadovas Patas Coxas (Patas Koksas) ketvirtadienį perspėjo, jog valstybėms narėms nesugebėjus susitarti dėl bloko konstitucijos, Sąjungą gali ištikti "politinio identiteto krizė".
Pasak jo, konstitucija yra esminis dalykas norint išvengti "aklavietės", kurioje gali atsidurti blokas, kai teks priimti sprendimus po to, kai prie jo kitų metų gegužę prisijungs 10 naujų narių.
"Mums privalo pasisekti, nes nesėkmės kaina per daug didelė, kad galėtume leisti sau dvejoti. Jei šalims nepavyks susitarti, gali iškilti Europos politinio identiteto krizės pavojus", - sakė P.Coxas.
Beveik vieningai sutariama, jog ES su dabartine savo institucine sąranga nebus pajėgi efektyviai funkcionuoti kaip 25-ių narių blokas, sakė jis. Todėl, pasak P.Coxso, išsiplėtęs blokas "privalo turėti tokią sprendimų priėmimo sistemą, kuri būtų ir demokratinė, ir tuo pačiu efektyvi".
"Mes negalime sau leisti patekti į aklavietę, o tokia grėsmė labai reali, jei nesugebėsime persitvarkyti ", - sakė P.Coxas.
ES šalių lyderių nuomonės išsiskyrė dėl sudėtingos bloko vidaus balsavimo sistemos. Ispanija ir Lenkija atsisako pasirašyti siūlomus pakeitimus. Jos siekia išsaugoti visas balsavimo teises, kurias išsikovojo per audringą 2000-ųjų Nicos viršūnių susitikimą ir dėl kurių galėtų turėti įtaką, neproporcingą jų gyventojų skaičiui.
