Laiške rašoma, kad lapkričio 3 d. nutarimu sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui veikė pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, kuriame reglamentuojamas ne tik tokių Seimo komisijų sudarymas, uždaviniai ar darbo tvarka, bet ir jų įgaliojimai.
Laiške rašoma, kad "tarp įtvirtintų įgaliojimų įstatymas nustato ir tokius, (teisininkų bei visuomenės nevienareikšmiškai vertinamus), kaip teisę gauti iš jai neatskaitingų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų dokumentus, duomenis ar žinias komisijos tyrimo klausimais, kviesti į komisijos posėdžius jai neatskaitingus valstybės ir savivaldybių politikus, pareigūnus, tarnautojus".
Prezidentas pažymi, kad grupė Seimo narių kreipėsi į KT dėl šio įstatymo kai kurių punktų atitikimo Konstitucijai. Dėl to proprezidentinės Liberaldemokratų frakcijos iniciatyva į KT lapkričio pabaigoje kreipėsi daugiau kaip 30 parlamentarų.
R.Paksas savo laiške prašo Seimo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių teisės normų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, siekdamas "išsklaidyti iškilusias abejones" dėl minėtame įstatyme nustatytų Seimo laikinųjų tyrimo komisijų teisių ir "suprasdamas paties Seimo siekį" kuo greičiau išsiaiškinti, ar kai kurios įstatymo normos atitinka Konstituciją.
"Mano prašymo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą motyvus sustiprina ir tai, kad nemažai teisininkų jau pareiškė rimtų abejonių dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklos bei išvadų teisinio pagrįstumo ir teisėtumo", - rašoma prezidento laiške.
Laikinajai tyrimo komisijai dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vadovavęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas yra įsitikinęs, jog komisija veikė teisėtai.
Tačiau, siekdamas išsklaidyti abejones, jis paprašė Seimo Teisės departamento pateikti savo išvadas dėl komisijos veiklos teisėtumu.
"Esu įsitikinęs, kad principinga Seimo narių pozicija pasitarnautų teisingumui ir demokratijos principų įtvirtinimui", - teigiama R.Pakso laiške parlamentui.
Opozicinės Liberalų ir centro frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio nuomone, prezidentas šiuo kreipimusi bando nukreipti dėmesį nuo šiuo metu svarbiausio dalyko - jam gresiančios apkaltos.
"R.Paksas siekia nukreipti dėmesį nuo esminio dalyko - prezidento pažeidžiamumo ir jam gresiančios apkaltos. Seimui dabar svarbiausia išsiaškinti dėl prezidentui pateiktų kaltinimų", - BNS sakė E.Masiulis.
Parlamentinių frakcijų sudaryta darbo grupė, remdamasi parlamentinės komisijos išvadomis, parengė kaltinimus prezidentui pagal šešis punktus dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo.
Manoma, jog jau ketvirtadienį bus pradėti rinkti parašai dėl siūlymo pradėti apkaltą prezidentui. Konstitucija nenumato galimybės prezidentui kreiptis į KT dėl įstatymo konstitucingumo.
Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turi ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Tiek Seimo narių grupės, tiek viso Seimo kreipimosi atveju KT nagrinėja kreipimąsi eilės tvarka. Tačiau, nors įstatymuose tokia išimtis nenumatyta, KT susiklostė praktika skubiau nagrinėti prašymus, kuriuose pateikia visas Seimas.
Gruodžio pradžioje KT pradėjo be eilės svarstyti Seimo kreipimąsi dėl prezidento dekreto suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka savo dosniausiam prezidento rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui.
