Koją sugipsavo
Neatsargiai šokdamas nuo laiptelio Vladimiras Gusevas susitrenkė pėdą. Negalėdamas pakęsti skausmo, 24 metų vaikinas po darbo nuvyko į Klaipėdos ligoninės priėmimo skyrių. Apžiūrėjusi pacientą ir įvertinusi ligoninėje padarytą rentgeno nuotrauką bei paciento skundus, gydytoja nustatė kulnikaulio lūžį. Medikai koją sugipsavo, išrašė nedarbingumo lapelį. Toliau gydytis vaikinui buvo rekomenduota savo poliklinikoje.
Vladimiras, pasiramsčiuodamas ramentais, pavyzdingai lankėsi pas Jūrininkų poliklinikos traumatologus. Po trijų mėnesių buvo padaryta kontrolinė lūžusios kojos nuotrauka. Gydytojai konstatavo, kad matomas kulnikaulio lūžimas sugijo gerai. Dar po poros savaičių Vladimiras grįžo į darbą.
Mokėti atsisakė
Vaikinas buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų, todėl kreipėsi į „Lietuvos draudimą“, tikėdamasis kompensacijos. Kaip ir reikalaujama, jis pristatė gydytojo išrašus, rentgeno nuotraukas ir pradėjo laukti pinigų. Tačiau vietoj jų iš „Lietuvos draudimo“ atėjo laiškas, kuriame buvo parašyta, jog Vladimirui draudimo išmoka nebus mokama. Draudimo bendrovės gydytojai ekspertai ir Teismo medicinos instituto ekspertai rentgeno nuotraukose kulnikaulio lūžio nematė. Kadangi pagal sudarytos draudimo sutarties sąlygas kaulų lūžis vertinamas pagal rentgenogramas, o jose lūžio nesimato, Vladimiras nematys ir pinigų.
Vaikinas teigia buvęs šokiruotas. „O kaip trys mėnesiai kančių su ramentais ir gipsu? O kaip 107 nedarbingos dienos?” - klausė jis.
Diagnozės nekeičia
Klaipėdos ligoninės priėmimo skyriuje Vladimirą apžiūrėjusi, pirminę diagnozę nustačiusi ir koją sugipsavusi gydytoja Natalija Svinkūnienė su palengvėjimu atsiduso dar kartą pažiūrėjusi rentgeno nuotraukas. Ji ir šiandien jose mato kaulo lūžį, tačiau nesupranta, kodėl jo nemato draudimo kompanija. „Gal nenori matyti? Nes už kulnikaulio lūžį reikia daug mokėti“, - samprotavo ji.
Metams 15 tūkstančių litų nuo nelaimingų atsitikimų apdraustas vaikinas, jo šeimos skaičiavimu, turėjo gauti 750 litų.
Pasitaiko sukčių
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klaipėdos filialo vadovas Algimantas Kungys tvirtino, jog draudimo bendrovės pinigus už patirtą žalą išmoka visada, kai tai įrodoma dokumentais. Vadovas ragino Vladimirą į draudimo kompaniją dėl galimos išmokos kreiptis dar kartą. A.Kungys sakė, kad tokiais atvejais prašoma pakartoti rentgenogramą.
Ekspertizės medikai dar kartą peržiūrės dokumentus. Koks bus jų sprendimas, sunku prognozuoti. A.Kungys pripažino nežinąs kompetentingesnės komisijos už teismo medicinos ekspertų. O jie savo nuomonę jau pasakė. Vadovas patikino, kad kompanija nėra suinteresuota savo klientams neišmokėti pinigų.
Atvirkščiai, jis teigė susidūręs su atvejais, kai pinigus klientai tikisi gauti apgaudinėdami draudimo kompaniją. Kartais medikai neprofesionaliai užpildo draudimui būtinus dokumentus, kuriuose ir vienas žodis gali nulemti sprendimą mokėti žmogui pinigus ar ne.
Bando ne kartą
Bendrovės išmokų aptarnavimo skyriaus darbuotoja Sonata Čiuplienė sakė, kad gavęs neigiamą atsakymą žmogus gali dar ir dar kartą kreiptis į draudimo kompaniją bei bandyti įrodyti, kad išmoka už patirtą traumą jam priklauso. Čia negalioja senaties terminas.
S.Čiuplienė teigė, kad už papildomus tyrimus, kurių gali paprašyti medikų komisija Vilniuje, sumoka draudimo bendrovė.
Sumoka milijonus
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos duomenimis, per šių metų tris ketvirčius pasirašytos draudimo įmokos sudarė beveik 150 mln., o apmokėtų žalų suma - 21 mln. litų. Pernai per visus metus šie skaičiai atitinkamai sudarė 139 ir 43 mln. litų.
