Įstatymo pakeitimai buvo parengti prieš keletą metų, tačiau dėl jų Seimas apsisprendė tik ketvirtadienį.
Svarstant projektą frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis pasiūlė jį pakoreguoti – nurodyti, kad teisę išsaugoti diplomatinį pasą turi visi buvę prezidentai, Seimo pirmininkai, premjerai, užsienio reikalų ministrai, Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų pirmininkai. Projekte tokia teisė buvo numatyta tik tiems pareigūnams, kurie baigė kadenciją ir nebuvo pašalinti iš pareigų ar nebuvo panaikinti jų parlamentaro mandatai per apkaltą.
Politikas tokį pasiūlymą buvo pateikęs truputį anksčiau, tačiau jis nebuvo įtrauktas į projektą, todėl V. Mazuronis projektą pakoregavo ir pateikė iš naujo. Ketvirtadienį Seimo nariai vėl buvo paprašyti apsispręsti dėl pasiūlytos nuostatos. Jai pritarė 63 parlamentarai – visi balsavę „tvarkiečiai“, Darbo ir Krikščionių partijų frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai ir pora Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų (Rytas Kupčinskas ir Saulius Stoma). „Prieš“ buvo 16 parlamentarų – beveik vien konservatoriai-krikdemai, susilaikė 35 – visi balsavę liberalai, dauguma balsavusių Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narių ir dauguma konservatorių-krikdemų.
Vėliau visam Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisų projektui pritarė 106 parlamentarai, vos vienas – konservatorius-krikdemas Saulius Pečeliūnas – susilaikė.
Posėdyje V. Mazuronis piktinosi, kad pataisa dėl diplomatinio paso atėmimo iš prezidento, kuris buvo nušalintas per apkaltą, buvo skirta konkrečiam žmogui – R. Paksui. „Tai yra požiūrio į istoriją klausimas – ar tęsiame politinio keršto istoriją, ar ne“, – aiškino jis.
Neseniai parlamentaras aiškino, esą norima neleisti nušalintajam valstybės vadovui net kvėpuoti: „Šito straipsnio įvesta pataisa yra tiesiogiai nukreipta į prezidentą R. Paksą ir šito straipsnio formuluotė reiškia, kad dabar jam yra paliktas prezidento vardas ir diplomatinis pasas. Priėmus šią formuluotę jam turėtų būti atimamas diplomatinis pasas. Aš kažkada, kai buvo šiek tiek kitoks traktavimas, pasiūliau: jei mes priimame tokią formuluotę, dar įrašykime ir sakinį: uždrauskime prezidentui R. Paksui kvėpuoti.“
Pataisas pristatęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris ketvirtadienį kelis kartus patikino, kad minėta nuostata nėra skirta vienam asmeniui.
„Baikime tyčiotis iš savęs ir Konstitucijos“, – kolegoms siūlė S. Pečeliūnas. Savo ruožtu liberalcentristas Žilvinas Šilgalis ironiškai pasiūlė: „Jei nori dar kartą nubausti, gal konservatoriai galėtų iš R. Pakso namą atimti?“
R. Paksas iš prezidento pareigų buvo atstatydintas 2004 m. balandį, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai suteikė Lietuvos pilietybę didžiausia savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui. Tuomet R. Paksas neteko visų socialinių garantijų, priklausančių kadenciją baigusiems valstybės vadovams: pusės prezidento darbo užmokesčio dydžio pensijos, gyvenamųjų patalpų su aptarnavimu, apsaugos ir transporto.
Kad R. Paksas išsaugojo diplomatinį pasą, politikai pradėjo piktintis 2006-ųjų vasarą. Tuomet „tvarkiečių“ lyderis ėmė garsiai girtis, kad skrendant aplink pasaulį kai kurias kliūtis padėjo įveikti diplomatinis pasas ir jame esantis įrašas, kad dokumento savininkas – buvęs Lietuvos prezidentas. Šis įrašas buvo padarytas jau po apkaltos.
Tuometis Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento vadovas Vaidotas Verba anuomet sakė, jog buvo kilę diskusijų, ar R. Paksui gali būti paliktas diplomatinis pasas. „Įstatymas šitoje vietoje yra labai neaiškus. Jame nėra nieko pasakyta apie R. Pakso situaciją. Ji įstatyme nėra aiškiai apibrėžta", – tvirtino pareigūnas.
Netrukus Vyriausybė pasiūlė taip pakeisti Diplomatinės tarnybos įstatymą, kad iš posto apkaltos būdu nušalintiems valstybės vadovams nebūtų paliekamas diplomatinis pasas.
