„Esame labai nutolę nuo 2003 m. vyravusio pusiausvyros suvokimo, kai Vašingtonas, buvusiai Sovietų Sąjungai sumažėjus iki Rusijos sienų, išsiplėtus NATO <...> laikė save visagaliu, – pabrėžia geostrategas, rašytojas Gerardas Chaliandas. – Rusija nustojo trauktis 2008 m., kai Gruzijos prezidentas padarė strateginę klaidą ir įsivėlė į konfliktą su (Rusija). Ukraina neįstos į NATO. Nepaisant akivaizdaus atsilikimo Maskva lieka nenuginčijamu arbitru Kaukaze ir tebeturi didelę įtaką Vidurinėje Azijoje.“
Po iš pradžių Jungtinėms Valstijoms, o paskui ir Europai smogusios krizės sustiprėjo greitai besivystančių valstybių vaidmuo – pirmiausiai Kinijos, kurios aktyvi plėtra pakeitė padėtį, (nes ten) ilgai dominavo išskirtinai Vakarai, rašoma leidinyje. Indija žymiai aplenkė pagrindinę varžovę – Pakistaną ir tapo Vašingtono sąjungininke, galinčia atsverti Kinijos įtaką Azijoje. Akivaizdu, reziumuoja autorius, kad pagrindinė partija žaidžiama Eurazijos žemyne.
„Jungtinės Valstijos, išgyvenančios įvairiapusę krizę, kurios pasekmės Vakaruose dar toli gražu nesibaigė, susiduria su dideliais sunkumais Afganistane ir Irake. <...> Didelė krizė, skatinama Izraelio ir Palestinos ginčo dėl teritorijos, susijusi su Iranu ir jo branduoline programa. Dėl Irano problemos (JAV prezidentui) Barackui Obamai nepavyksta pasiekti derybų tarp Izraelio vadovų ir Palestinos vakarinio Jordano upės kranto vadovų atnaujinimo. (Partijai) „Likud“ ir jos sąjungininkams svarbu tempti laiką, kol prezidentas B. Obama dings iš politinės scenos arba neteks sugebėjimo daryti įtaką“, – rašoma laikraštyje. Artimuosiuose Rytuose vadovaujančia valstybe išlieka Turkija, turinti tuos pačius interesus, kaip ir JAV – „susilpninti rusų įtaką Viduriniojoje Azijoje ir Kaukaze“, – rašo G. Chaliandas.
Rytinė Azija nuo Indijos iki Kinijos eina septynmyliais žingsniais, Europoje – sąstingis, krizė, kuriai (išspręsti) reikia kardinalių reformų, o sparčiai besivystančioms šalims reikia naujų žaidimo taisyklių. „Absoliučiai trijų amžių Europos ir JAV hegemonijai ateina galas. Mums teks taupyti ir dirbti, jei norime likti pajėgūs konkuruoti“; – pabrėžia G. Chaliandas.
