Izraelis tikėjosi, kad pirmadienį tarptautiniuose vandenyse jo pajėgų įvykdytas reidas sustiprins griežtą palestiniečių islamistų judėjimo "Hamas" kontroliuojamo anklavo blokadą, tačiau tarptautinėje bendruomenėje kilusi pasipiktinimo banga veikiau rodo, kad šis incidentas tik privers greičiau atšaukti embargą.
Pirmadienį paryčiais įvykęs puolimas, per kurį žuvo devyni palestiniečius palaikantys aktyvistai, neabejotinai sustiprins "Hamas" pozicijas ir pakenks JAV sąjungininkams Artimuosiuose Rytuose, tarp jų nuosaikių pažiūrų palestiniečių prezidentui Mahmudui Abbasui, taip pat Egiptui ir Jordanijai.
"Išpuolis prieš humanitarinę misiją... tik dar labiau atstums tarptautinę bendruomenę ir izoliuos Izraelį, tuo pačiu sustiprindamas "Hamas" siekio atstovauti palestiniečių interesams legitimumą", - sakė analitikas Scottas Atranas (Skotas Atranas) iš Mičigano universiteto.
Viduržemio jūroje pralietas kraujas tapo dar vienu smūgiu JAV prezidento Baracko Obamos administracijos pastangoms atnaujinti taikos derybas Artimuosiuose Rytuose.
Šis incidentas iškėlė naujų klausimų apie JAV politikos vieną iš svarbiausių nuostatų: kad "Hamas" gali būti ignoruojamas, Vašingtonui mėginant tarpininkauti taikos derybose tarp M.Abbaso ir Izraelio premjero Benjamino Netanyahu.
Izraelio surengtas reidas tapo dar vienu išbandymu JAV ir Izraelio ryšiams, dar ne visiškai atsigavusiems po didžiausio nesutarimo per kelis pastaruosius dešimtmečius, kilusio dėl Izraelio planų tęsti kontroversiškas žydų nausėdijų statybas Rytų Jeruzalėje.
Šešių laivų flotilės, gabenusios apie 10 tūkst. humanitarinės pagalbos siuntą, sulaikymas iškart paskatino pasaulį atkreipti dėmesį į Gazos Ruožo blokadą. Izraelis ir Egiptas uždarė anklavo sienas 2007 metais, kai toje palestiniečių teritorijoje "Hamas" užgrobė valdžią, išvijusi M.Abassui ištikimas pajėgas.
Izraelis leidžia įvežti į Gazos Ruožą tik būtiniausias atsargas, tokia griežta blokada siekdamas palaužti islamistų kovotojus. Tačiau visos pastangos kol kas nepadėjo nuversti "Hamas", bet tik dar labiau padidino eilinių Gazos Ruožo gyventojų skurdą ir kurstė įtampą bei nestabilumą.
Mėgindamas priversti nutraukti blokadą, "Hamas" suintensyvino Izraelio pasienio miestų apšaudymą raketomis, tačiau tik išprovokavo tris savaites trukusį didelio masto žydų valstybės pajėgų puolimą, įvykusį 2008-2009 metų sandūroje.
Po to karo tarptautinė bendruomenė nesiėmė griežčiau spausti Izraelio, kad blokada būtų atšaukta, baimindamasi, kad toks žingsnis padėtų ilgiau valdžioje išlikti "Hamas", kurį Vakarų šalys laiko teroristine organizacija.
Tačiau po pirmadienį įvykusio incidento Izraelis gali būti pradėtas rimčiau spausti, kad blokada būtų bent jau smarkiai sušvelninta.
Europos šalių diplomatai pirmadienį pareikalavo skubiai atidaryti palestiniečių anklavo sienas, o keli JAV pareigūnai sakė, kad bus raginama teikti didesnę pagalbą Gazos Ruožo žmonėms. Šie pareigūnai pageidavo likti anonimais dėl problemos opumo.
Tuo tarpu JAV tarpininkaujamų netiesioginių Izraelio ir palestiniečių derybų likimas tapo neaiškus.
B.Netanyahu atšaukė antradienį Vašingtone turėjusį įvykti susitikimą su B.Obama, o kitą savaitę planuoto M.Abasso vizito Jungtinėse Valstijose statusas kol kas neaiškus.
Palestiniečių prezidentas kovą buvo laikinai pasitraukęs iš derybų, kai Izraelis paskelbė tęsiantis nausėdijos statybas žydų valstybės aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, kurioje gyvena daugiausiai arabai.
Palestiniečių lyderis pirmadienį pasmerkė reidą prieš humanitarinės pagalbos flotilę, vadindamas jį nuodėmingomis žudynėmis, tačiau taip pat užsiminė, jog netiesioginės derybos bus tęsiamos.
Palestinos savivaldos lyderis sakė savo vadovaujamo nuosaikaus judėjimo "Fatah" ir Palestinos išvadavimo organizacijos aukštiems pareigūnams, jog trauktis iš derybų nereikia, nes palestiniečiai tariasi su JAV, o ne su Izraeliu, nurodė M.Abasso patarėjas Mohammedas Ishtayeh.
M.Abbaso ir "Hamas" santykiai nuolat blogėjo, o islamistų režimo sustiprėjimas atšaukus blokadą prieštarautų palestiniečių prezidento tikslams.
Tačiau M.Abbasas dabar privalo pademonstruoti įtikinamas pastangas, kad Gazos Ruožo sienos būtų atvertos, sako palestinietis analitikas Hani al Masri.
"Priešingu atveju jis bus laikomas silpnu arba apsiausties šalininku, todėl praras savo žmonių palaikymą", - pabrėžė ekspertas.
Izraelis atsiribojo nuo jį smerkiančių balsų, sakydamas, kad jo kariai buvo užpulti, kai mėgino užimti vieną flotilės laivą, plaukiojantį su Turkijos vėliava. Tačiau šie argumentai, regis, nerado klausytojų.
"Kariniu požiūriu galime jaustis gana saugūs, tačiau ne mūsų tarptautinės politinės pozicijos atžvilgiu", - sakė Turkijoje dirbantis buvęs Izraelio diplomatas Alonas Liela.
Taip pat panašu, kad netrukus gali žlugti Izraelio ryšiai su svarbia strategine partnere Turkija.
Po pastarojo incidento Ankara nusprendė atšaukti planuotas trejas bendras su Izraeliu karines pratybas, taip pat atšaukė savo ambasadorių iš Tel Avivo.
Turkija, vienintelė musulmoniška NATO šalis, užmezgė artimus karinius ryšius su Izraeliu spaudžiant Jungtinėms Valstijoms.
Tačiau Turkijos užsienio reikalų politikoje šiuo metu vyksta permainos, nes dabartinė islamiškas šaknis turinti Ankaros vyriausybė opiai reaguoja į bet kur pasaulyje musulmonų patiriamas skriaudas, taip pat siekia sustiprinti savo politinį svorį Artimuosiuose Rytuose bei Europoje.
