Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) sukūrė buferinę zoną apie Kosovo provinciją 1999 metais, baigusi 78 dienas trukusį oro karą prieš Jugoslaviją, kad apsaugotų tarptautinius taikdarius ir Kosovo etninių albanų daugumą.
Tačiau 2000-ųjų pradžioje savotišku saugumo vakuumu tapusioje zonoje pradėjo veikti etninių albanų ekstremistai, per kurių išpuolius Serbijos Preševo slėnyje žuvo apie 50 žmonių. Čia padidėjusi įtampa privertė tarptautinę bendruomenę sunerimti, kad konfliktas gali peraugti į naują regioninį karą.
Tiesa, spaudžiant NATO, maištininkai šią savaitę sutiko iki mėnesio pabaigos sudėti ginklus ir išsiskirstyti. Belgradas prieš operaciją "Bravo" skelbė, jog nelaukia didesnio pasipriešinimo. Jei ekstremistai imtųsi kokių nors priešiškų veiksmų prieš į buferinę zoną įžengiančias Jugoslavijos pajėgas, jiems būtų duotas ryžtingas atkirtis, užtikrino Belgradas.
Jugoslavijos pajėgos planuoja ketvirtadienį užimti pozicijas šiaurinėje ir pietinėje B sektoriaus dalyse, o į centrinę dalį, kur maištininkai veikė aktyviausiai, įžengti po nedidelės pertraukos kitą savaitę.
Jei operacija praeis be komplikacijų, Vakarų diplomatai veikiausiai svarstys, kaip pagal panašų scenarijų sureguliuoti padėtį kaimyninėje Makedonijoje, kur nuo vasario mėnesio vis nerimsta susirėmimai tarp vyriausybinių pajėgų ir taip pat etninių albanų maištininkų.
