"Aš nebūčiau toks tikras, jog reikia taip suprasti šį įstatymą. Šiuo atveju yra dvilypė situacija, kai yra sekamas vienas žmogus, o prezidentas patenka į sekimo lauką. Įstatymas neatsako, kaip elgtis tokiu atveju", - sakė A.Paulauskas.
"Galbūt Seimo nariams kils noras patikslinti įstatymą, bet aš esu linkęs eiti kitu keliu - atsisakyti imuniteto, jog mūsų šalyje nebūtų išskiriami jokie žmonės ir visi būtų lygūs prieš įstatymą", - pažymėjo jis.
Seimo pirmininkas interviu teigė, jog Europoje linkstama atsisakyti draudimų taikyti operatyvinės veiklos priemones prieš aukščiausius valstybės pareigūnus.
"Dar prieš kelerius metus operatyvinę veiklą buvo draudžiama taikyti ne tik prieš prezidentą, bet ir prieš Vyriausybės narius. Šiandien įstatyme lieka tik vienas asmuo - prezidentas. Tačiau einant toliau ir sekant europiniais pavyzdžiai, aš manau, jog ir šita išimtis vargu ar yra reikalinga", - sakė A.Paulauskas.
Teisininkai nesutaria, kaip suprasti Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatą draudžiančią taikyti operatyvines priemones prieš prezidentą. Visi pripažįsta, kad draudžiama sankcionuoti prezidento telefono klausymąsi, tačiau nesutariama, kaip turi elgtis slaptosios tarnybos, kai klausomasi kito žmogaus, skambinančio prezidentui, pokalbis.
Konstitucijoje sakoma, kad prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, tačiau nėra pasakyta, jog prieš jį draudžiama taikyti operatyvinės veiklos priemones.
Prezidentūros įtariamų ryšių su tarptautiniais nusikaltėliais skandalą tirianti parlamentinė laikinoji komisija antradienį pavedė Generalinei prokuratūrai ir Valstybės saugumo departamentui nenaikinti jokių įrašų be šios komisijos sutikimo.
"Moraline prasme toks reikalavimas iš prezidento kabineto padarė daugiau žalos, negu teisinė jo argumentacija", - pažymėjo A.Paulauskas, komentuodamas raginimus sunaikinti prezidento pokalbio įrašą.
Dienraštyje "Lietuvos rytas" trečiadienį atpasakojamas R.Pakso pokalbis su "Restako" vadovu Algirdu Drakšu. Pokalbyje, dienraščio teigimu, netiesiogiai patvirtinama, kad egzistuoja susitarimas tarp R.Pakso ir jo rinkimų kampanijos dosniausio rėmėjo Jurijaus Borisovo, paaukojusio 1,2 mln. litų.
Prieš dvi savaites žiniasklaida paviešino Valstybės saugumo departamento pažymą ir slapta darytus įrašus, kurie atskleidžia įtartinus Prezidentūros atstovų ryšius bei galimą nepageidautiną poveikį Prezidentūros darbui.
Šios medžiagos pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų prezidentui. Atliekant tyrimą kaip įtariamasis apklaustas verslininkas J.Borisovas.
R.Pakso įkurtos Liberalų demokratų partijos atstovai, komentuodami slapta darytus įrašus, pareiškė, jog Lietuva virsta "policine valstybe".
Seimo pirmininkas interviu radijui paragino "neskleisti panikos", jog valstybėje vykdomas visuotinis sekimas.
"Nereikia skleisti panikos, jog mes visi tampame kontroliuojami, visi sekami. Jeigu žmogus gyvena dorą gyvenimą ir nedaro nusikaltimų, jam nėra ko bijoti", - teigė A.Paulauskas.
Savo ruožtu, Seimo pirmininkas pažymėjo, jog "prezidento šešėlyje kūrėsi, o gal jau buvo sukurta korupcinė sistema", o pradėtas parlamentinis tyrimas pakerta šios sistemos šaknis.
"Ši korupcinė sistema bandė daryti įtaką ne tik policijai, bet ir konkursams, (karinių - BNS) laipsnių teikimui", - sakė A.Paulauskas.
Seimo pirmininkas pažymėjo, jog būtent parlamentinės tyrimo komisijos pradėtas tyrimas ir padės pakirsti šitos korupcinės sistemos šaknis.
