aA
Plačiai aptarinėjama NATO branduolinė politika, už kurią šį pavasarį pasisakė Vokietija, Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija, užgniaužta užuomazgos stadijoje: Taline vykusio Šiaurės Atlanto aljanso posėdyje JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton atmetė galimybę, kad artimiausiu metu amerikiečių taktinės branduolinės bombos galėtų būti išvežtos iš Europos teritorijos, praneša dienraštis „Le Figaro”.
JAV branduoliniai ginklai lieka Europoje?
Raketa
© Reuters/Scanpix

„Daugiau kaip 200 branduolinių bombų „B-61” lieka NATO oro bazėse Europoje. JAV ir aljansas visada laikė paslaptyje šių ginklų kiekį ir jų buvimo vietą. Šios kariniu požiūriu pasenusios ir problemas per rinkimus keliančios bombos, nepaisant visko, liks branduolinio JAV buvimo Senajame kontinente simboliu”, - rašo korespondentas Jean- Jacques Mevelis.

Didžioji Britanija ir Prancūzija yra aršios Europos branduolinio nusiginklavimo, kuris privers sąjungininkus iš naujo įvertinti savo pačių sulaikymo jėgas, priešininkės.

Penkių Europos valstybių pasiūlymui nepritarė ir Rusijos kaimynės, kurios baiminasi, kad susilpnės NATO budrumas.

Vokietijos siūlymui nepritarė ir Italija su Turkija. „Kokie geri bebūtų Ankaros santykiai su Teheranu, tai leidžia manyti, kad Turkija pabandys įsigyti nuosavą branduolinį ginklą, jei NATO paliks ją beginklę prieš Iraną”, - teigiama dienraštyje.

„Prie Europos nesutarimų prisideda suprantamas JAV suinteresuotumas branduolinėmis derybomis su Rusija: „B-61“ gali tapti mainoma moneta, jei derybos kada nors palies taktinio branduolinio arsenalo, likusio po SSRS, (klausimą)”, - rašo dienraštis.

Vakarų ekspertų vertinimu, Rusijoje yra likę apie 2000 branduolinių taktinių raketų, praneša dienraštis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.