Jo mirtis šalyje sukėlė neigiamą reakciją. Visuomenės nuomonės apklausose net 81 proc. lenkų pareiškė nemaną, kad šalies kariai turėtų dalyvauti Irako stabilizavimo procese.
Lenkijos nacionalinės šventės išvakarėse vėl atgijo diskusijos dėl gedulingo šio minėjimo pobūdžio. Politologai, politikai, istorikai ir sociologai diskutuoja dėl to, kodėl Lenkijoje nepriklausomybės diena yra skirta tik pagerbti šviesų žuvusiųjų už tėvynės laisvę atminimą.
Vieni mano, kad šios šventės gedulingumą lemia vėlyvas ruduo, nes žmonės šiuo metų laiku neturi galimybės linksmintis lauke. Tad pasigirsta raginimų nepriklausomybės dienos paminėjimą perkelti į "geresnį" metų laiką.
Lapkričio 11-oji Lenkijoje yra palyginti nesena šventė. Pirmą kartą ji buvo paminėta 1927 metais. Pokario metais dėl propagandinių sumetimų ji buvo perkelta į liepos 22-ąją - komunistinės Lenkijos atgimimo dieną.
Todėl ne kiekvienas lenkas atsakys, ką šalis šiandien mini. Visuomenės nuomonės tyrimo apklausos rodo, jog tik 60 proc. respondentų atsakė teisingai į klausimą, kam paminėti skirta lapkričio 11-oji. Be to, daug lenkų nepriklausomybės atgimimo dieną sieja su gegužės 3-ąja - 1791 metų konstitucijos priėmimo diena.
1918 metų lapkričio 10 dieną lenkai Varšuvoje nuginklavo tuo metu miestą okupavusius vokiečius, o kitą dieną Jozefas Pilsudskis (Juzefas Pilsudskis) perėmė valdžią ir ėmė formuoti nacionalinę kariuomenę.
Būtent šią datą istorikai pripažino ta lemtinga diena, kuri po 123 metų trukusio šalies padalijimo vėl atvėrė galimybes gyvuoti Lenkijai.
