Kaip parodė tyrimas, dauguma benamių yra vieniši asmenys. Benamės moterys pasižymi žemesniu išsimokslinimu, tarp jų daugiau nei pusė turi pagrindinį ir žemesnį išsilavinimą. Daugiau nei ketvirtadalis apklaustų valkataujančių asmenų sakė, jog benamiais yra jau daugiau nei dešimt ar dvidešimt metų.
"Galima teigti, jog šie benamiai egzistavo ir sovietiniais laikais. Jie sugebėjo išgyventi dvidešimt ir daugiau metų", - pažymėjo V.Kanopienė.
Anot tyrimo, sovietiniu laikotarpiu benamių sluoksnį formavo pirmiausiai asmenys su labai žemu išsimokslinimu, neturintys profesinio pasirengimo, tačiau dabar po gatves besišlaistantys benamiai kadaise turėjo neblogai apmokamus darbus.
"Absoliuti dauguma (88 proc.) benamių praeityje turėjo pakankamai aukšto statuso apmokamą darbą. Dabar jų pragyvenimo šaltinis - atsitiktiniai uždarbiai ir išmalda," - rašoma tyrimo išvadose.
Pasak V.Kanopienės, nakvynės namų paslaugos ir nakvynės vietų paklausa yra didesnė už pasiūlą, todėl respondentai nurodė kitas įvairias savo nakvynės vietas. Dažniausios benamių nakvynės vietos yra draugų bei pažįstamų namai, gyvenamųjų namų laiptinės, geležinkelio, autobusų stotys, gyvenamųjų namų rūsiai, avariniai arba negyvenamieji pastatai, pašiūrės ar palapinės.
"52 proc. respondentų reikia gyvenamosios vietos, 39 proc. - socialinės pašalpos. Tačiau 36 proc. visų apklaustųjų iš viso nesakė, jog jiems pastovaus ar laikino būsto problema yra aktuali, jie norėtų tik paramos pinigais, maistu ir panašiai", - sakė V.Kanopienė.
Tačiau, nepaisant labai sunkių materialinių gyvenimo sąlygų, tarp benamių yra daugiau optimistų nei pesimistų.
Kaip rašome tyrimo išvadose, beveik 40 proc. respondentų mano, jog jų gyvenimo situacija artimiausiu metu pagerės, priešingos nuomonės laikosi tik 8 proc. Daugiau nei pusė apklaustųjų savo gyvenimo pagerėjimą sieja su darbo gavimu, daugiau nei trečdalis tikisi socialinės paramos.
Tyrimo apklausa buvo atlikta šių metų balandžio-birželio mėnesiais. Projektas buvo vykdomas PHARE ACCESS programos rėmuose. Jį vykdė Socialinės politikos grupė ir Lietuvos teisės universitetas.
Reprezentatyvus mokslinis tyrimas apie benamių situaciją šalyje buvo atliktas pirmą kartą. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, šalyje užfiksuota 1 250 benamių, per tyrimą buvo apklausti 606 benamiai.
Konferencijoje taip pat buvo pristatytos ir tyrimo "Mokyklos nelankymo ir blogo lankomumo tendencijos ir priežastys" išvados. Pasak konferencijos organizatorių, benamystės reiškinys yra labai susijęs su blogu mokyklų lankomumu. "Tie, kurie nelanko mokyklos yra potencialūs kandidatai tapti benamiais", - sakė V.Kanopienė.
Kaip teigė Vilniaus pedagoginio universiteto Psichologijos katedros vedėja Violeta Rimkevičienė, pradinių mokyklų moksleiviai be pateisinamos priežasties rečiau praleidžia pamokas nei pagrindinių ar vidurinių mokyklų moksleiviai. Daugiausiai moksleivių, praleidusių pamokas be pateisinamos priežasties, yra vidurinėse mokyklose, ypač miestų.
Tyrime pažymima, jog dažniausios moksleivių mokyklos keitimo priežastys yra gyvenamosios vietos pakeitimas, bendravimo problemos su bendraamžiais, nesėkmės buvusioje mokykloje, konfliktai su mokytojais bei pamokų praleidimas. Mokyklas dažniau keičia moksleiviai, kurie mokosi didesnėse mokyklose nei 300 mokinių.
Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių duomenimis, mokyklų nelanko apie 550 vaikų, tuo tarpu statistikos departamento duomenimis, tokių vaikų šalyje galėtų būti virš 5 tūkst.
Stengiantis sudaryti geresnes sąlygas moksleiviams, mokyklose buvo įvesti socialinių pedagogų etatai, įgyvendinama moksleivių nuvežimo programa "Geltonasis autobusas". Taip pat mokyklos organizuoja veiklą po pamokų, vaikai iš socialiai remtinų šeimų gauna nemokamą maitinimą.
Be to, praėjusių metų pabaigoje buvo suteikti asmens kodai visiems mokyklinio amžiaus vaikams. Šiuo metu parengta moksleivių duomenų bazė, kuri derinama su gyventojų registro ir statistikos departamento duomenų bazėmis. Tuo pačiu paaiškės ir tikslus mokyklas nelankančių vaikų skaičius.
