Prieš tai vykusiame eiliniame posėdyje Seimas pateko į aklavietę, kai opozicinė Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcija paprašė padaryti pertrauką iki kito posėdžio, kuris buvo numatytas tik po pusantros savaitės.
Seimo nuostatose dėl Europos Konstitucijos projekto liko formuluotė, jog krikščionybė Konstitucijoje "galėtų" būti paminėta. Konservatoriai buvo už "turėtų".
Nors premjeras Algirdas Brazauskas prieš tai vykusioje diskusijoje pasisakė už tai, jog krikščionybė būtų minima Konstitucijos preambulėje, dalis valdančiosios daugumos atstovų buvo pasirengę balsuoti prieš rezoliuciją su žodžiu "turėtų".
Seime buvo ir siūlymų iš viso neminėti Europos Konstitucijos preambulėje krikščionybės.
"Tai istoriškai nėra visiškai teisinga. Derėtų nurodyti ir judėjiškas, o dar labiau - pagoniškas šaknis, kurios apibrėžiamos Antikos vardu", - sakė Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) vardu kalbėjęs Rolandas Pavilionis.
"Jeigu jau einame į Europos Sąjungą, tai nesipykime su Dievu", - sakė siūlymą paminėti krikščionybę rėmęs jaunalietuvis Stanislovas Buškevičius.
Konservatorių prašymu padarius pertrauką paaiškėjo, jog kiti Seimo posėdžiai numatyti tik po pusantros savaitės, todėl Lietuvos atstovams gali tekti vykti į Tarpvyriausybinę konferenciją be parlamento nuomonės.
Tuo tarpu Vyriausybė savo poziciją jau suformulavo trečiadienį. Be kita ko, Vyriausybė pasisakė už tai, jog Konstitucijos preambulėje turėtų būti paminėta krikščionybė.
Ketvirtadienį Seime surengtoje diskusijoje premjeras pareiškė, jog Europos Konstitucijos projektas yra "iš esmės priimtinas", tačiau dar lieka neatsakytų klausimų, pirmiausia dėl Europos Komisijos formavimo.
Tačiau Tarpvyriausybinėje konferencijoje Lietuva, pasak premjero, užims "nuosaikią tarpinę poziciją" tarp valstybių, nenorinčių nieko keisti, ir valstybių, siekiančių visaapimančių derybų.
Pagal šį požiūrį, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Ryčio Martikonio teigimu, Tarpvyriausybinės konferencijos dalyvės yra pasidaliję į tris grupes.
Vienoje grupėje esančios Prancūzija,Vokietija, Belgija, Liuksemburgas ir Olandija siekia priimti tokį projektą, koks buvo parengtas Konvente dėl Europos ateities.
Tuo tarpu, kitoje grupėje esančios Ispanija ir Lenkija, pasisako už naujas derybas.
Lietuva, pasak ministerijos sekretoriaus, priklauso didžiausiais šalių grupei, kuri parengtą projektą vertina kaip pagrindą tolesnėms diskusijoms.
Kartu su Austrija, Suomija ir dauguma stojančių valstybių Lietuva pasisako už tai, jog Europos Komisiją sudarytų lygiateisiais komisarai.
A.Brazausko nuomone, toks Europos Komisijos formavimo variantas yra "labai realistiškas".
Tiek Vyriausybės patvirtintoje pozicijoje, tiek Seimo rezoliucijos projekte numatoma siekti, jog Europos Komisiją sudarytų lygiateisiai komisarai.
Konvento dėl Europos ateities parengtas ir ES vadovų patvirtintas sutarties projektas numato, jog nuo 2009 metų Europos Komisijoje iš 25 komisarų balso teisę turės tik 15 komisarų, kurie keisis rotacijos principu.
Tačiau nuo 2004 metų gegužės iki 2009 metų, numatomos sutarties dėl Europos Konstitucijos įsigaliojimo datos, Europos Komisijoje Lietuva turės savo komisarą, lygiateisį su kitais.
Tuo tarpu, opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos narė Rasa Juknevičienė Seime surengtos diskusijos metu teigė, jog Lietuvai daug svarbiau yra balsų skaičiavimo ES Ministrų taryboje principas, o ne tai, ar Lietuva turės savo komisarą Europos Komisijoje.
"Ar tikrai Lietuvai turėti komisarą yra svarbiau negu efektyvus Europos Komisijos, kurioje komisarai keičiasi rotacijos pagrindu, darbas? Aš nenorėčiau, jog Lietuva atrodytų kaip mažas vaikutis verkiantis dėl žaisliuko", - sakė konservatorė.
Priimtoje Seimo rezoliucijoje rekomenduojama Vyriausybei nepritarti, jog būtų mažinamas Europos Parlamento narių skaičius, siūlyti rengti ES Vadovų Tarybos posėdžius ne tik Briuselyje, bet ir kitose ES valstybių sostinėse.
Rezoliucijoje taip pat siūloma Vyriausybei laikytis nuostatos, jog "Tarpvyriausybinės konferencijos rezultatų kokybė yra svarbiau nei jos užbaigimas iki 2003 metų pabaigos".
Pabaigti Tarpvyriausybinę konferenciją iki šių metų pabaigos siekia šiuo metu ES pirmininkaujanti Italija.
Pirmą kartą Lietuva ir kitos devynios į ES stojančios Rytų ir Vidurio Europos valstybės Tarpvyriausybinėje konferencijoje dalyvaus vienodomis teisėmis su ES senbuvėmis.
Sutartį dėl Europos Konstitucijos, apjungsiančios iki šiol galiojančias ES sutartis ir supaprastinančią sprendimų priėmimo mechanizmus, numatoma pasirašyti po 2004 metų gegužės 1-osios.
