Seime šiomis dienomis gimė idėja pataisyti Konstituciją taip, kad joje būtų įteisinta nuolatinė valstybės vadovo ir parlamentarų rinkimų data.
Pagal dabar galiojančias konstitucines nuostatas Seimo rinkimų data yra “plaukiojanti”. Nurodoma, kad “eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams”. Rinkimų datą nustato Prezidentas.
Paprasčiau tariant, pagal Konstituciją Prezidentas turi pasirinkti, kurį sekmadienį iš numatyto mėnesio trukmės laikotarpio turi įvykti Seimo eiliniai rinkimai.
Tačiau tokia padėtis netenkina kai kurių parlamentarų. “Seimo rinkimai vis slenkasi vasaros link. Netrukus jie pagal Konstituciją turės būti rengiami vidurvasarį. Kas tada eis balsuoti?”, - retoriškai klausė socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Pirmieji Seimo rinkimai vyko 1992 metų spalio 25 dieną, antrieji - 1996-ųjų spalio 20-ąją, tretieji - 2000 metų spalio 8 dieną. Vadovaudamasis galiojančia Konstitucija Prezidentas Rolandas Paksas turės pasirinkti, kurį sekmadienį tarp rugpjūčio 19 ir rugsėjo 19 dienos turės įvykti rinkimai, nes dabartinio Seimo narių įgaliojimai baigiasi kitų metų spalio 19-ąją.
“Dar po ketverių metų, kai vėl vyks eiliniai Seimo rinkimai, jie turės įvykti jau rugpjūtį arba net liepą”, - konstatavo A.Salamakinas.
Derins su kitais politikais
Seimo narys siūlo partijoms ir politikams pasvarstyti, ar nevertėtų Konstituciją pakeisti taip, kad eiliniai parlamento rinkimai kas ketverius metus būtų rengiami kokią nors nuolatinę dieną, pavyzdžiui, spalio antrąjį sekmadienį. “Neeilinių rinkimų, jeigu tokie kada įvyks, datos neįmanoma nustatyti, bet eilinių data gali būti įtvirtinta Konstitucijoje”, - įsitikinęs A.Salamakinas.
Jis taip pat mano, kad kartu galima būtų įtvirtinti ir nuolatinę Prezidento rinkimų datą. “Pagal dabar galiojančias konstitucines nuostatas valstybės vadovo rinkimai visuomet išpuola prieš pat Kalėdas. Būtų geriau, kad rinkimai vyktų kiek anksčiau, tarkim, gruodžio antrą sekmadienį, arba kiek vėliau - sausio pirmoje pusėje”, - “Kauno dienai” sakė parlamentaras.
Šias idėjas jis tvirtino dar bandysiąs derinti su kitomis partijomis ir politikais. Mat Konstitucijos pataisos reikalauja ypač didelio parlamentarų susitelkimo ir palaikymo.
Pasak A.Salamakino, nors iki Seimo rinkimų liko dar metai, sudėtingas ir ilgas Konstitucijos pataisų priėmimo procesas verčia paskubėti. “Reikėtų jau šioje rudens sesijoje ne tik parengti ir įregistruoti atitinkamas Konstitucijos pataisas, jas apsvarstyti, bet ir pirmą kartą balsuoti. Antras balsavimas galėtų vykti pavasarį, tuomet būtų visiškai aišku, kada vyks Seimo rinkimai”, - dėstė jis.
Palankiausias metas - pavasarį
Seimo pirmasis vicepirmininkas Česlovas Juršėnas mano, kad idėja įtvirtinti Konstitucijoje nuolatinę Seimo ir Prezidento rinkimų datą yra “svarstytina, kaip ir kiekviena parlamente gimstanti idėja”.
Tačiau jis mano, kad geriau būtų Seimo rinkimus organizuoti pavasarį, pavyzdžiui, balandį. “Tuomet išrinktas naujas parlamentas ramiai iki vasaros suformuotų Vyriausybę, ši ramiai per vasarą parengtų kitų metų biudžetą, o Seimas rudenį svarstytų jo projektą. Gi dabar kaip tik rudenį, kai vyksta biudžeto svarstymai, kas ketverius metus pas mus šėlioja rinkimų kampanija. Tai paprasčiausiai nepatogu”, - “Kauno dienai” sakė Č.Juršėnas.
Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, dėl siūlomų Konstitucijos pataisų turi susitarti politikai. “Rinkimų organizatoriams techniškai tas pats, kuriuo metų laiku jie vyksta. Tik norėtųsi, kad tiksli rinkimų data būtų žinoma ne vėliau kaip prieš pusmetį iki pačių rinkimų”, - “Kauno dienai” sakė jis.
VRK vadovas priminė, kad 1996 metais kartu su rinkimais į Seimą vyko ir referendumai keliais klausimais, tarp jų - dėl nuolatinės parlamento rinkimų datos nustatymo pavasarį. Tačiau tuomet balsavo per mažai žmonių, kad ši bei kitos siūlytos nuostatos būtų priimtos.
