Remdamiesi minėta VSD informacija, opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos atstovai pareiškė, jog "2K" projektas gali būti žalingas valstybės interesams.
Vėliau VSD pripažino tokios pažymos egzistavimą, tačiau teigė ja tik norėjęs atkreipusi dėmesį, jog "Rusija stengiasi šį projektą paversti naudingu tik sau" bei tai, jog prie šio projekto iš Rusijos pusės dirba "nemažai buvusių KGB darbuotojų".
Trečiadienį M.Laurinkus žurnalistams aiškino, jog tai būta tik "darbinės informacijos" ir patikino, jog projektas "2K" nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui. "Šitas projektas nacionalinio saugumo požiūriu grėsmės nekėlė ir nekelia", - pabrėžė M.Laurinkus.
Jis pridūrė, jog "mes pateikėme savo pastabas apie tam tikras tendencijas. Mūsų samprotavimai nebūtinai turi būti galutinė tiesa".
Uždarame posėdyje "2K" projekto klausimą svarstę NSGK nariai, pasak komiteto pirmininko Alvydo Sadecko, taip pat neįžvelgė "grėsmės ar rizikos faktorių nacionaliniam saugumui".
Tuo tarpu opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos narė Rasa Juknevičienė BNS teigė, jog dėl "2K" projekto jai dar liko "daug klaustukų", ypač dėl projekto įgyvendinimo.
Be to, pasak opozicijos atstovės, NSGK posėdyje paaiškėjo, jog Vyriausybė ir Valstybės saugumo departamentas iki šios savaitės nebuvo kartu svarstę projekto pasekmių. "Tai atskleidė labai dideles spragas valstybės administracijoje, kai institucijos dirba kas sau, nematydamos bendro vaizdo", - sakė ji.
NSGK pirmininkas A.Sadeckas žurnalistams teigė, jog komitetas siūlys Vyriausybei glaudžiau bendradarbiauti su VSD įgyvendinant tarptautinius ekonominius projektus. Savo ruožtu, VSD siūloma pasidalinti su Vyriausybe turima informacija ir nesant oficialaus prašymo.
Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis žurnalistams teigė VSD informaciją apie "2K" projektą gavęs tik rugsėjo 17 dieną, nors susitarimas buvo parafuotas vasarą ir ketinta jį pasirašyti rugsėjį Sankt Peterburge.
Susitarimas, pasak Susisiekimo ministerijos atstovų, nebuvo pasirašytas todėl, jog pati Rusija pasiūlė keisti jau parafuotą susitarimą.
Trečiadienį NSKG posėdyje dalyvavęs ministras žurnalistams teigė, jog Lietuvai susitarimas dėl "2K" projekto įgyvendinimo yra naudingesnis negu Rusijai, tačiau dėl sukelto ažiotažo jis skeptiškai vertino pasirašymo perspektyvas.
Susitarimu dėl "2K" projekto įgyvendinimo, pasak ministro, siekiama gauti iš Rusijos nuolaidų tam tikrų rūšių krovinių gabenimui per Klaipėdos uostą. Tai tikimasi pasiekti maksimalų uosto apkrovimą - perkrauti 25 mln. tonų krovinių per metus.
Tačiau ir be susitarimo su Rusija per Klaipėdą gabenamų krovinių srautas pastaraisiais metais didėjo, nors ir ne taip sparčiai kaip per Kaliningrado uostą.
Ministro teigimu, užpernai Klaipėdos uoste buvo perkrauta per 17 mln., pernai - 19,7 mln., o šiemet planuojama perkrauti - 21 mln. tonų krovinių.
Naudos dėl padidėjusio krovinių srauto į Kaliningradą gavo bendrovė "Lietuvos geležinkeliai". Ministro teigimu, iš krovinių, gabenamų į Kaliningradą, bendrovė per metus uždirbo apie 30 mln. litų pelno.
