Daktaras Earlas Fordas ir jo kolegos išanalizavo 19 000 respondentų užpildytas Nacionalinės sveikatos ir maitinimosi tyrimų apklausos anketas, kuriose be tradicinių klausimų apie sveikatą, gyvenimo būdą žmonės turėjo atsakyti ir į 5 papildomus klausimus apie jų socialinius kontaktus (bendravimą su šeimos nariais, draugais, dalyvavimą įvairioje veikloje).
Mokslininkai nustatė, kad kuo labiau žmonės buvo įsitraukę į įvairią organizuotą veiklą (pavyzdžiui, religines grupes, sporto klubus), tuo mažiau jie buvo linkę rūkyti. Be to, kuo aktyvesni buvo žmonės, tuo jie labiau buvo linkę valgyti daug daržovių, vaisių, reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį bei dažniau sportuoti.
Individualių socialinių kontaktų tyrimų rezultatai taip pat atskleidė keletą būdingų reiškinių. Daugiau su šeima ir draugais bendraujantys asmenys taip pat buvo linkę matuoti savo kraujo spaudimą bei valgyti daug daržovių ir vaisių, tačiau kuo daugiau individualių kontaktų turėjo respondentas, tuo labiau augo tikimybė, kas jis rūko.
Anot mokslininkų, buvo nustatyta, jog socialiniai santykiai turi teigiamą poveikį kai kuriems elgesio modeliams, tiesiogiai arba netiesiogiai veikiantiems širdies ligų tikimybę. Būtent socialiniai kontaktai žmonėms suteikią reikalingą paramą, galimybę aptarti sveikatos problemas bei suformuoti tam tikrus elgesio standartus.
