Kompanija "Latvijas Fakti" ketvirtadienį paskelbė, kad rugsėjo 12-16 dienomis atliktos apklausos metu 63,2 proc. balsuoti ketinančių žmonių pritarė Latvijos narystei ES. Tai gerokai didesnis skaičius negu rugpjūčio mėnesį, kai balsuoti už narystę ketino kiek daugiau nei 50 proc. Latvijos gyventojų, planuojančių dalyvauti referendume.
"Esu tikras, kad Latvija tars "taip", - sakė "Latvijas Fakti" atstovas spaudai Aigaras Freimanis, komentuodamas šią apklausą, kuri parodė, kad iš 80,6 proc. visų rinkėjų, ketinančių dalyvauti referendume, prieš narystę ketina balsuoti 29,1 proc. žmonių ir kad 7,7 proc. dar nėra apsisprendę.
Pasak A.Freimanio, rinkėjus paveikė aktyvi šalies lyderių, tarp jų - prezidentės Vairos Vykės-Freibergos ir premjero Einaro Repšės, kampanija ir kaimyninės Estijos per praėjusio sekmadienio referendumą priimtas sprendimas stoti į ES.
Šeštadienį nuo 7 iki 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku galimybę pareikšti savo nuomonę turės 1,4 mln. žmonių. Jiems bus užduotas paprastas klausimas: "Ar pritariate Latvijos narystei Europos Sąjungoje?"
Pirmieji rezultatai turėtų būti paskelbti praėjus maždaug valandai po rinkimų apylinkių užsidarymo.
Pagal Latvijos įstatymus, referendumo rezultatai galios tik tuo atveju, jei jame dalyvausiančių rinkėjų skaičius nebus mažesnis už pusę tų žmonių, kurie dalyvavo 2002 metų spalį vykusiuose parlamento rinkimuose, skaičiaus. Taigi referendume turi dalyvauti mažiausiai 497 543 žmonės - 35,14 proc. visų rinkėjų.
Artėjant balsavimo dienai Latvijos lyderiai dar kartą paragino tautiečius pamiršti dvejones ir pasekti kaimyninės Estijos pavyzdžiu, kuri žengė žingsnį į ES per praėjusio sekmadienio referendumą.
"Šiandien Latvija turi pasirinkti ir iki galo žengti Baltijos vienybės keliu, - teigė provakarietišką politiką palaikanti V.Vykė-Freiberga. - Todėl esu įsitikinusi, jog Latvija susiims rankomis su kaimynėmis ir pasirinks narystę ES".
Kitais metais narystės ES ir NATO siekia tiek Latvija, tiek Lietuva ir Estija, kurios 1991 metais atgavo nepriklausomybę .
Iš 10 šalių kandidačių narystei Europos Sąjungoje jau pritarė aštuonios valstybės. Kadangi Kipre referendumas nenumatytas, dėmesysnukrypo į Latviją. Buvo baiminamasi, kad referendumų maratonas dėl latvių skepticizmo gali suklupti prieš paskutinę kliūtį.
Tendenciją balsuoti už Latvijos stojimą į ES ir narystės priešininkų bei dvejojančių žmonių skaičiaus mažėjimą ketvirtadienį patvirtino ir kita Latvijos gyventojų apklausas rengianti kompanija "InMind".
Ši kompanija rugsėjo 8-14 dienomis apklausė 606 žmones. 91,1 proc. jų sakė, kad ketina balsuoti, 56,5 proc. planavo balsuoti už prisijungimą prie ES, 23,9 proc. nori balsuoti prieš šalies narystę šiame bloke, o 19,6 proc. dar neapsisprendė.
Apžvalgininkų manymu, Estijos referendumo rezultatai galėjo paveikti dvejojančius latvius, kurie nenorės likti izoliuoti už ES sienų. Tačiau pabrėžiama, kad teigiamas rezultatas dar nėra garantuotas.
"Sunku pasakyti, kaip latviai balsuos per referendumą, - sakė politologė Žaneta Uozuolinia. - Jie lyg juodoji dėžė: sunku paaiškinti, kuo jie vadovaujasi, kodėl jie iki šiol nėra apsisprendę".
"Estų sprendimas dvejojantiems žmonėms turėtų tapti vienu iš motyvų balsuoti už narystę ES. Jei pažvelgsime į žemėlapį, pamatysime, kad Latvija taptų balta dėme Baltijos jūros regione, kuri lengvai gali pasiduoti Rusijos įtakai", - sakė Ž.Uozuolinia.
Arnis Kaktinis, vadovaujantis sociologines apklausas atliekančiai kompanijai SKDS, mano, kad "Estijos referendumas paveiks Latviją, labiausiai tikėtina, - teigiama ar eurooptimistine kryptimi".
"Jei Latvija neprisijungs prie ES, ji Vidurio ir Rytų Europoje liks balta varna ", - sakė jis.
Manoma, kad Latvijos, kuri yra įsiterpusi tarp Estijos ir Lietuvos, rytuose ribojasi su nedraugiška Rusija, o pietryčiuose - su Baltarusija, geografinė padėtis yra nepalankiausia iš visų trijų Baltijos šalių.
Be to, dėl didelės rusakalbių bendruomenės, kuri sudaro beveik trečdalį Latvijos gyventojų, šios šalies santykiai su Rusija yra labiausiai įtempti.
Manoma, kad beveik 22 proc. Latvijos gyventojų yra asmenys be pilietybės ir šeštadienį negalės pareikšti savo nuomonės.
Tarp neapsisprendusiųjų yra nemažai latvių, ypač pagyvenusių žmonių, kurie baiminasi Europos Sąjungoje netekti nepriklausomybės, savo kalbos ir nacionalinės kultūros.
Tarp abejojančių žmonių taip pat yra daug ūkininkų, kurie ekonomiškai labai nukentėjo žlugus sovietinei kolūkių sistemai ir baiminasi konkurencijos ES.
