Mokslininkai iš Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių kalbos instituto tiria, kokias kalbas didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai vartoja buitinėje veikloje ir profesiniame gyvenime bei kokias užsienio kalbas renkasi. Be to, projekto, kuris buvo vykdomas ne vienerius metus, tikslas – atrasti kalbų vartojimo ir nacionalinio identiteto suvokimo santykį didžiuosiuose šalies miestuose.
Vykdant apklausą, trijų didžiųjų Lietuvos miestų įvairių tautybių gyventojams buvo užduotas klausimas: „Kokia kalba turi būti vartojama viešuosiuose užrašuose?“ Didžioji dauguma apklaustųjų nurodė lietuvių kalbą.
Daugiausiai žmonių už valstybinę kalbą pasisakė Kaune, kur už jos vartojimą pasisakė 98 proc. lietuvių tautybės respondentų.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir 100 proc. rusų bei kitų tautybių apklaustųjų, gyvenančių Kaune. 13 proc. lietuvių ir tiek pat rusų taip pat nurodė ir anglų kalbą. Įdomu tai, kad vos 8 proc. šio miesto gyventojų nurodė, jog šiam tikslui tinkama rusų kalba. Kas penktas kitų tautinių mažumų respondentas nurodė, kad reikalingi užrašai rusų ir anglų kalbomis.
Kadangi Lietuvos sostinėje gyvena didelė lenkų bendruomenė, Vilniuje atskirai buvo apklausti šios nacionalinės grupės atstovai.
97 proc. Vilniaus lenkų pasisakė už tai, kad Lietuvoje užrašai viešose vietose turi būti lietuviški. 9 proc. lenkų nurodė, kad informaciniai užrašai turi būti lenkiški, 16 proc. pasisakė už rusiškus užrašus, o 11 proc. – už angliškus.
97 proc. Vilniuje gyvenančių lietuvių įsitikinę, kad viešieji užrašai turi būti lietuviški, 15 proc. pasisakė už anglų kalbą, o 3 proc. – už rusų k. Lenkų kalbos nenurodė nė vienas lietuvių tautybės apklaustasis.
Už valstybinę kalbą viešose vietose pasisakė 97 proc. Vilniaus rusų, 22 proc. kurių įsitikinę, kad tinka ir rusų kalba, 15 proc. pasisakė už anglų kalbą, o 7 proc. – už lenkų k. Kitų tautybių atstovai, gyvenantys Vilniuje, palaikė lietuvių (98 proc.), rusų (15 proc.) ir anglų kalbas (13 proc.).
Klaipėda apklausoje šiek tiek išsiskyrė iš kitų miestų. Nepaisant to, kad 100 proc. šiame mieste gyvenančių lietuvių tautybės respondentų įsitikinę, kad užrašai turi būti lietuviški, šią nuomonę palaikė daug mažesnis procentas kitų tautybių atstovų – 93 proc. rusų ir 90 proc. kitų tautinių mažumų atstovų. Be to, 40 proc. Klaipėdos rusų nurodė, kad viešiesiems užrašams tinkama ir rusų kalba, o 19 proc. pasisakė už anglų kalbą.
Rusų kalbą nurodė kas antras kitų tautybių, gyvenančių Klaipėdoje, atstovas, o 12 proc. pasisakė už anglų k.
Vykdant šį tyrimą, 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje buvo apklausti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai. Vilniuje buvo apklausta 900 gyventojų, kurių amžius 15-74 m. (58 proc. lietuvių, 19 proc. lenkų, 14 proc. rusų, 10 proc. kitų tautybių atstovų), Kaune – 524 respondentai (78 proc. lietuvių, 19 proc. rusų, 3 proc. kitų tautybių atstovų), Klaipėdoje – 600 respondentų (71 proc. lietuvių, 21 proc. rusų ir 7 proc. kitų tautybių).
