Suprantama, vertinant sudėtingą valstybės ekonominę situaciją, gerų ir visiems priimtinų sprendimų nėra. Tačiau gerbiamą JE raginčiau nepasirašyti ir vetuoti priimtą ,,Sodros’’ biudžeto įstatymą ir skubiai pareikalauti, kad LR Vyriausybė visgi principingiau ir toliaregiškiau pažiūrėtų į savo parengtą bei Seimo patvirtintą dokumentą.
Neabejoju, kad Jūs taip pat matote ne vieną galimybę, kuri tikrai egzistuoja, kaip efektyviau panaudoti esamus valstybės finansus ir padėti žmonėms.
Atkreipsiu Jūsų dėmesį tik į keletą svarbių patvirtinto ,,Sodros’’ biudžeto detalių.
Pirma: neteisingas sprendimas sumažinti bedarbio socialines išmokas iki 650 litų per mėnesį.
Gerbiama Prezidente, Jūs puikiai žinote, kad nedarbas drastiškai auga kiekvieną savaitę, ir šiuo metu darbo neranda beveik 260 tūkstančių Lietuvos piliečių. Nedarbo socialinio draudimo minimali išmoka yra tik 350 Lt, o maksimali – 1041 Lt. Negalima užmiršti, kad skirtingus atlyginimus gaunantys žmonės mokėjo skirtingas ,,Sodros’’ įmokas, ir šiandienos bedarbiai, kitaip nei teigia kai kurie politikai, nėra vien tinginiai. Turime pripažinti ir prisiimti kaltę, kad nedarbas – pirmiausia ekonominės situacijos, valdžios sprendimų ir neveikimo pasekmė. Ir iš 260 tūkst. bedarbių, kurių skaičius tik auga, dauguma yra darbštūs žmonės, turintys šeimas bei finansinių įsipareigojimų. Jie prarado darbą ne dėl nuo savęs priklausančių aplinkybių. Socialinio bei nedarbo draudimo išmokų mažinimas proporcingai, kas atitiktų konstitucinį solidarumo principą, būtų bent jau sąžiningesnis sprendimas.
Antra: neapgalvotas ir vargu ar teisėtas Seimo sprendimas sumažinti dirbančių pensininkų pensijas. Daugelio Jums jau žinomų argumentų nekartosiu, tik paminėsiu kelis. Minėtas įstatymas atima pensininkui teisę užsidirbti gyvenimui ir pasmerkia tik ,,išgyvenimui’’. Puikiai žinome, kad dabartinių pensijų dydis pensininkui suteikia tik ,,išgyvenimo’’ galimybę. Vyresnio amžiaus žmonėms darbą praktiškai susirasti neįmanoma, o dirbtinis dirbančių pensininkų stūmimas iš darbo rinkos tik dar labiau pasunkins sudėtingą Lietuvos verslo situaciją. Dauguma dirbančių pensininkų yra puikūs techninių ir inžinerinių profesijų specialistai, kuriems, deja, dabartinė švietimo sistema neparengė deramos pamainos. Darbo rinka neteks kvalifikuoto personalo arba įmonės privalės didinti atlyginimą, kad šiuos žmones išlaikytų.
Taigi tai – dar vienas smūgis verslui, kuriam neišvengiamai padidės gamybos ar paslaugų kaštai. Parinkti pensijos mažinimo koeficientai yra neteisingi, todėl suteikite savo ,,veto’’ teise Seimui ir Vyriausybei galimybę pasitaisyti.
Būtų neteisinga, jei Jus tik raginčiau išlaikyti didesnes socialines išmokas, kartu nepasiūlydamas pajamų šaltinių. Taigi vienas labai konkretus pasiūlymas, kuris priklauso tik nuo Vyriausybės kompetencijos ir protingumo kriterijų, susijęs su Energetikos ministro vienasmeniais sprendimais. Šių sprendimų kaina – beveik 200 milijonų litų, kuriuos Seimas po Jūsų ryžtingo ,,veto’’ galėtų panaudoti žmonių socialinei gerovei.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija lapkričio 23 d. svarstė elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP), kainas. Pagal Energetikos ministerijos planuojamą scenarijų 2010 metais VIAP biudžetas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui sieks apie 126 mln. Lt. Už šią sumą visi Lietuvos gyventojai nusipirks 1,05 TWh elektros energijos, arba tik apie 12 % metinio kiekio už kainą, kuri lygi 18,65 ct/kWh. Apie 2,5 karto didesnį elektros energijos kiekį (2,5 TWh) Energetikos ministerija verčia pirkti iš AB „Lietuvos elektrinės“ (toliau – LE) už kainą, kuri yra 29,31 ct/kWh. Kitaip sakant, VIAP biudžetas LE siekia net 733 mln. Lt, žinant, kad LE yra pati neefektyviausia elektrinė, prarandanti daugiau nei 60% nupirktos energijos gamtinių dujų ar mazuto pavidalu. Toks primetamas sprendimas būtų lyg ir logiškas, jeigu nebūtų kitų alternatyvų – bet jų yra. Visų pirma, VIAP kvotų skirstymo tvarka yra daugiau nei ydinga, kadangi metinis kiekis paskirstomas remiantis ne ekonominio naudingumo, o keistais politiniais kriterijais.
Jūsų Ekscelencija, esate ekonomikos ir finansų profesionalė, todėl pateikiu šį siūlymą skaičiais. 2010 metais vidutinė gamtinių dujų kaina sieks 800 Lt už tūkst. Nm3, o mazuto kaina bus artima gamtinių dujų kainoms, vertinant pagal energetinę vertę. Taip pat darome prielaidą, kad kuro balansą sudarys 50 % gamtinės dujos ir 50 proc. mazutas. Vidutinė 2010 metų apyvartinių taršos leidimų (toliai – ATL) kaina bus apie 50 Lt/ATL. Įvertinant auščiau pateiktas prielaidas ir priimant 38 proc. elektros energijos gamybos bendrąjį efektyvumą bei skirtą VIAP kvotą (2,5 Twh), LE turės apie 137 mln. Lt grynųjų pajamų, atėmus išlaidas kurui ir ATL, kurios siekia apie 566 mln. Lt. Kitaip tariant, norint užtikrinti LE pastoviųjų sąnaudų padengimą, netgi įvertinant naujojo bloko statybą, reikia garantuoti 137 mln. Lt grynąjį pajamingumą. Siekiant užtikrinti LE „būtinąjį“ grynąjį pajamingumą, siūlomas toks scenarijus. Priimkime, kad LE techninis minimumas 150 MW energetiniams blokams siekia apie 40 proc. Vieną kartą ir visiems laikams Valstybinė energetikos inspekcija turėtų duoti ekspertinę išvadą apie tai, koks gi iš tikrųjų yra tas LE techninis minimumas, kadangi ši sąvoka dažnai naudojama kaip koziris derybose su politikais ir netgi Kainų komisija. LE dirbant minimaliu apkrovimu, per metus būtų pagaminama apie 0,5 TWh elektros energijos. Galiojant aukščiau pateiktoms prielaidoms dėl kuro ir ATL kainų bei įvertinant mažesnį energijos gamybos efektyvumą dirbant minimalia apkrova – 33 proc., reikėtų LE gaminamos elektros energijos kainą padidinti iki 54,66 ct/kWh, kad būtų garantuotas 137 mln. Lt grynasis pajamingumas. Iš pirmo žvilgsnio, tai – įspūdinga kaina, tačiau visi suprantame, kad energijos tiekimo patikimumas kainuoja, todėl LE turi būti gyvybinga energetikos įmonė, tačiau galimai mažesniais kaštais.
Taip pat analizėje daroma prielaida, kad 0,9 TWh kiekį pagamins centralizuoto šilumos tiekimo įmonės už tą pačią 18,65 ct/kWh kainą, likęs 1,1 TWh kiekis bus importuotas už vidutinę 14 ct/kWh kainą. Pasirinkę šį siūlomą scenarijų, gauname, kad sumažinus iki minimumo elektros energijos gamybos kiekį LE ir išnaudojant centralizuoto šilumos tiekimo įmones bei sąlyginai pigų elektros energijos importą, per metus galima būtų sutaupyti beveik 138 mln. Lt, o didėjant kuro kainoms, efektas tik didėja, pavyzdžiui, gamtinių dujų kainai priartėjus prie 900 Lt už tūkst. Nm3 ribos, ekonominis efektas būtų apie 187 mln. Lt.
Siūlomo scenarijaus įgyvendinimas turi ir daug kitų teigiamų aspektų, susijusių su šilumos kainos sumažėjimu, nes pastovieji kaštai būtų išdalinami didesniam pagamintos elektros ir šilumos energijos kiekiui, o dėl didesnio energijos gamybos efektyvumo būtų fiziškai mažiau teršiama gamta, energijos tiekimo patikimumo atžvilgiu energijos gamyba būtų labiau išskaidyta.
Šiuos skaičiavimus Jums ar Jūsų patarėjams gali patvirtinti energetikos specialistai arba pasiaiškinti ir pats Energetikos ministras.
Pagarbiai, linkėdamas ryžtingų ir teisingų sprendimų, kurių laukia Lietuva
A.Zuokas
