Šventę pradės Ariogalos bažnyčioje aukojamos Šv.Mišios, vėliau parke bus šventinamas istorinis akmuo, žymintis miestelio įkūrimo datą, vyks vaikų piešinių konkursas.
Vakare nuo Ariogalos seniūnijos Dubysos slėnio link pajudės miestelio gyventojų ir svečių kolona. Čia bus pakelta vėliava, šventės dalyvius sveikins Seimo nariai, miesto vadovai, koncertuos Ariogalos saviveiklininkai, kaimo kapela "Vilainiai", vyks sporto varžybos. Šventės kulminacija - laužo uždegimas ir diskoteka.
Pirmą kartą Ariogalos miestelio vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1253 metų Mindaugo raštuose. Mindaugas po krikšto steigiamai Lietuvos vyskupijai užrašė pusę Ariogalos bei kitų Žemaitijos miestelių žemių. 1257-aisiais Ariogalos žemės atiteko Livonijos vyskupui.
Istoriniai šaltiniai nurodo, kad 1248-1379 metais Ariogalos žemes kryžiuočiai puolė trisdešimt kartų. Kęstučio laikais Ariogala kryžiuočių buvo puolama dešimt kartų. Išpuoliai liovėsi kunigaikščio Vytauto laikais, po laimėto Žalgirio mūšio 1410-aisiais. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto laikais Ariogala buvo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės dvaras, 16 amžiuje - seniūnija.
1640 metais karalius Vladislovas IV savo privilegija suteikė Ariogalai dalines miesto teises, leido rengti turgus, suteikė prekybinių lengvatų. 1792-aisiais Ariogala gavo Magdeburgo teises, antspaudą ir herbą. Raudoname herbo fone pavaizduota karūna, kurios apačioje - du sukryžiuoti du kardai. Dabartiniame herbe karūnos nebeliko. Ją pakeitė toks tekstas: "Verčiau gyvybę prarasim, nei laisvę".
Jau 1560 metais Ariogaloje veikė mokykla, 1908-aisiais įsteigta "Saulės" draugijos mokykla, 1922 metais - pradinė mokykla, vėliau tapusi gimnazija. Sovietmečiu gimnazija pervadinta vidurine mokykla.
Ariogalos miestelio augimui didžiausios įtakos turėjo 15 amžiaus pradžioje iškilusi bažnyčia. Kadangi tiek pirmoji, tiek vėliau pastatytos bažnyčios buvo medinės, jos dažnai kentėdavo nuo gaisrų. Dabartinė neoklasicizmo ir neobaroko bruožų, dvibokštė Ariogalos bažnyčia pastatyta tarpukariu. Didysis altorius perkeltas iš Kauno Šv.Mikalojaus bažnyčios.
Iš Ariogalos kilę tokie visuomenės, politikos ir kultūros veikėjai, kaip Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Mykolas Rekys, Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas Jonas Mickevičius, aktorė Nelė Mirončikaitė, garsus selekcijos pradininkas, agronomas Dionizas Rudzinskas, rašytojas Jurgis Savickis, filosofas Stasys Šalkauskis.
