aA
Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį savivaldybių atstovus įspėjo, kad savivaldybės turės laimėti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų skiriamas lėšas, o nesitikėti, kad jos bus duotos.
Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© ELTA
"Savivaldybės net neįsivaizduoja, kad pirma reikia net ne gauti projektą, o jį laimėti. Laimėti reikės konkuruojant su visa visuomene ir visomis įstaigomis. Savivaldybėms dėl Europos Sąjungos lėšų teks konkuruoti su viešosiomis įstaigomis, tarpusavyje bei su daugeliu kitų subjektų", - žurnalistams sakė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė.

Vyriausybėje ketvirtadienį įvyko premjero Algirdo Brazausko bei ministrų susitikimas su miestų ir rajonų merais bei administracijų vadovais. Šio susitikimo metu Savivaldybių asociacijos vadovas Ričardas Malinauskas kaip vieną iš labiausiai savivaldybes jaudinančių klausimų paminėjo ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą.

"Didžiausia problema tai - bendro finansavimo lėšų trūkumas", - žurnalistams Vyriausybėje sakė R.Malinauskas.

Kaip pavyzdį Savivaldybių asociacijos vadovas pateikė Druskininkų savivaldybę. Pasak R.Malinausko, Druskininkų savivaldybės skolinimosi limitas yra apie 3 milijonai litų, o šiai dienai limitas jau išnaudotas maždaug 1,5 milijono. Norint gauti pinigų iš ES struktūrinių fondų, 25 proc. numatomo projekto vertės reikia finansuoti panaudojant nuosavas lėšas.

"Jei Vyriausybė neperžiūrėtų skolinimosi limito padidinimo arba kofinansavimo papildomo skyrimo, tai Druskininkai galėtų kofinansavimui skirti maždaug milijoną. Atsižvelgiant į tai, kad 25 proc. turi sudaryti savos lėšos, tai galime įsisavinti 4 milijonus ES lėšų", - sakė R.Malinauskas.

Pasak jo, tai labai nedidelė suma ir kyla klausimas, ar savivaldybėm apsimoka rengti projektus norint gauti ES struktūrinių fondų lėšas. "Praktiškai iškyla klausimas, kam tada rengti investicinius projektus, jei neturėsime lėšų jiems įsisavinti", - pabrėžė R.Malinauskas.

Tuo tarpu finansų ministrė D.Grybauskaitė nurodė, kad "kofinansavimo problemos nėra ir nebus", nes prieš tai reikia laimėti ES skelbiamus projektus, tam, kad ateityje gautum pinigines lėšas.

"Praktiškai savivaldybių keliamas klausimas tai - menka orientacija. Niekas projektų nedalins savivaldybėms, juos reikės išsikovoti", - pabrėžė D.Grybauskaitė.

Anot finansų ministrės, tik tuomet, kai bus laimimas koks nors ES struktūrinių fondų remiamas projektas, konkrečiai bus žiūrima, kaip spręsti kofinansavimo problemą.

"Jei tai bus infrastruktūrinis projektas, tai didumą jo padengs valstybė, jei tai privatus kartu su savivaldybe, tai likusią dalį dengs privatus kapitalas, jei tai bus aplinkosauginis projektas, tai didesne dalimi dengs Vyriausybė", - ES struktūrinių fondų kofinansavimo niuansus aiškino D.Grybauskaitė.

Kaip teigė ministrė, daug kas priklausys nuo projekto. Pasak D.Grybauskaitės, jei savivaldybės laimėtas projektas - atsiperkantis, tai Vyriausybė pageidaus, kad savivaldybės projekto kofinansavimui skolintųsi. Tokiu atveju Vyriausybė peržiūrės savivaldybių skolinimosi limitą.

Tačiau, jei projektas - viešas, kaip, pavyzdžiui, aplinkosaugos, pasak finansų ministrės, Vyriausybė mėgins savivaldybėm padėti, kad joms nereikėtų nei galvot iš kur gauti kofinansavimui reikalingų.

Praėjusiais metais Lietuva bei dar 9 Vidurio ir Rytų Europos šalys buvo pakviestos prisijungti prie ES. Pilnateisėse ES nare Lietuva taps kitų metų gegužės 1 dieną. 2004 metų gegužę tapusi ES nare didesnę finansinės paramos dalį Lietuva gaus iš ES struktūrinių fondų.

Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo spaudai, per 2004-2006 m. laikotarpį iš ES Sanglaudos fondo aplinkosaugai gali tekti 270 mln. eurų (931,5 mln. litų).

2004-2006 metais Lietuva iš Europos socialinio fondo žmogiškųjų išteklių plėtros srityje gali tikėtis 147 mln. eurų (507,15 mln. litų) paramos.

Transporto sektoriui, pridėjus ir kiekvienam projektui būtiną 15-25 proc. kofinansavimą, per trejus metus gali tekti apie 1,5 mlrd. litų.

Dar didesnės paramos turėtų sulaukti šalies žemdirbiai. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą sudaro dvi dalys.

Garantijų dalyje per trejus metus numatyta apie 2,5 mlrd. litų - rinkos reguliavimo priemonių finansavimui, tiesioginėms išmokoms, intervencijai, eksporto subsidijoms ir kaimo plėtrai.

Orientavimo dalyje - investicijoms - numatyti 388,4 mln. litų. Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra parengė detalius savivaldybių funkcijų aprašymus ES paramai administruoti.

Finansų ministerijos skaičiavimais, 2004-2006 metais Lietuva iš ES struktūrinių bei Sanglaudos fondų galės gauti 1,4 mlrd. eurų (4,8 mlrd. litų). Visa ES finansinė parama šiam laikotarpiui turėtų siekti apie 3 mlrd. eurų (10,36 mlrd. litų).

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.