T.Halonen sako, "kad suomiai neatsibus vieną dieną ir nepamatys, jog atsidūrė NATO". "Jeigu tai vyks, tai bus aptariama ir nuspręsta vyriausybės ir parlamento... Tai bus ilgas procesas, ir diskusija yra visiškai laisva", - sakė prezidentės atstovė.
Ji patvirtino trečiadienį išspausdintą Suomijos dienraščio "Helsingin Sanomat" pranešimą, kuriame T.Halonen sakė, kad Suomijai nėra reikalo stoti į NATO, tad šio klausimo dienotvarkėje nesą.
Suomijos judėjimas į Vakarus sukėlė susirūpinimą dėl jos neprisijungusios šalies statuso likimo. 1994 metais Suomija ėmė dalyvauti NATO Taikos partnerystės programoje, o 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą (ES). Nuo praėjusio dešimtmečio vidurio ji dalyvavo NATO vadovaujamose taikos palaikymo misijose Balkanuose. Tačiau šalies politikai pakartotinai neigė, kad neprisijungimo statusui kyla pavojus.
Kai Suomija įstojo į ES, šalies lyderiai sakė, jog šalis nebėra neutrali, o greičiau "neprisijungusi". Jie neigė, kad šalis turinti kokių nors ketinimų stoti į NATO.
Daugumai suomių Vakarų gynybos aljansas nekelia entuziazmo. Maždaug du trečdaliai jų nori, kad šalis liktų neprisijungusi. Rusija taip pat priešinasi, kad NATO išsiplėstų iki jos sienų.
