Nutarime nurodoma, kad 1939 metų rugsėjo 1 dieną prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas buvo "didžiausia XX amžiaus tragedija ir nusinešė dešimčių milijonų žmonių gyvybes, o šių žmonių atminimas privalo išlikti nesuteptas, neapjuodintas jokiais galimas iškraipymas, susijusiais su politine konjunktūra".
Rusijos įstatymų leidėjai pabrėžė, kad istorijos verdiktas jau priimtas, o pagrindiniai šios tragedijos kaltininkai yra nacistinės Vokietijos vadovai. Pasak jų, tarptautinis Niurnbergo tribunolas jų veiksmus, sukursčiusius agresyvų karą, pavadino "didžiausiu nusikaltimu žmoniškumui, o tarptautinė bendruomenė pripažino šį nuosprendį galutiniu ir neperžiūrėtinu".
Rusijos Federacijos Taryba nurodė, kad Antrasis pasaulinis karas tapo ne vien didžiausiu išbandymu, bet ir pamoka žmonijai, kuri po 1945 metų sukūrė tarptautinių santykių sistemą, grindžiamą "esminiais demokratijos, tarpusavio pagarbos ir atsisakymo nuo jėgos panaudojimo principais, kurie tapo pagrindu kuriant Jungtines Tautas (JT) ir kitas tarptautines organizacijas".
Pasak Rusijos parlamento aukštųjų rūmų, praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje Maskvos vykdytą užsienio politiką galima interpretuoti įvairiai, tačiau negali būti ginčijama, kad "Sovietų Sąjunga nuosekliai pasisakė už Europos šalių tarpusavio įsipareigojimų ir garantijų sistemos sukūrimą, kuri turėjo užkirsti kelią didelio masto kariniam konfliktui".
Nutarimo autoriai apgailestauja, kad šios pozicijos kitos šalys nepalaikė, kai nacistinė Vokietija vienašališkai denonsavo po Pirmojo pasaulinio karo Versalyje ir Vašingtone sukurtą tarptautinių santykių sistemą ir įvykdė Austrijos anšliusą, o siekiant "nuraminti" Adolfą Hitlerį galingosios šalys suteikė jam teisę nuspręsti suverenios Čekoslovakijos likimą.
Nutarime reiškiamas susirūpinimas, kad artėjant Antrojo pasaulinio karo pradžios 60-osioms metinėms kai kurios Europos šalys, tarp jų kariavusios nacistinės Vokietijos pusėje, taip pat tarptautinės parlamentinės struktūros "aktyviai siekia peržiūrėti tikrąsias Antrojo pasaulinio karo priežastis, priskirti Sovietų Sąjungai ir hitlerinei Vokietijai vienodą kaltę dėl jo sukurstymo ir tuo pačiu išteisinti tuos, kurie tapo hitlerininkų parankiniais, vykdė piktadarystes nacistų okupuotose šalyse ir buvo nugalėti kartu su Trečiuoju Reichu".
"Tokie bandymai yra atviras įžeidimas mūsų daugiatautei nacijai, kuri sumokėjo pačią didžiausią kainą už iškovotą taiką", - nurodo Rusijos įstatymų leidėjai.
Pasak jų, mėginimais peržiūrėti istoriją siekiama platesnių politinių tikslų, tarp jų iš naujo įvertinti Antrojo pasaulinio karo padarinius. Tokie mėginimai griauna nusistovėjusią tarptautinių santykių sistemą ir kuria naujus įtampos židinius tarp Europos tautų ir valstybių, o tai prieštarauja tarptautinių santykių principams, saugumo interesams ir stabilumui pasaulyje.
Rusijos Federacijos Taryba "smerkia mėginimus tendencingai aiškinti istorinius faktus, kurie naudojami kaip įrankis dabartinėje kovoje dėl įtakos pasaulyje".
Anksčiau šį mėnesį Vilniuje vykusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją "Padalintosios Europos suvienijimas: teisių ir pilietinių laisvių apsauga 21-jame amžiuje ESBO regione", kurioje sulyginami ir smerkiami nacizmo ir stalinizmo nusikaltimai.
Anksčiau šią rezoliuciją pasmerkė Rusijos Valstybės Dūma ir aukštieji parlamento rūmai.
