aA
Siūlymas 10 proc. mažinti motinystės išmokas pirmaisiais vaiko auginimo metais ir 50 proc. – antraisiais, prieš savaitę Seime sulaukęs karštų diskusijų, dėl kurių netgi teko daryti pertrauką, šįkart didelio parlamentarų dėmesio nesulaukė. Esą kam priešintis tam, kas neišvengiama?
Seime sutarta dėl motinystės išmokų mažinimo
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Iki įstatymo pataisos įsigaliojimo liko tik vienas žingsnis – priėmimas. Tiesa, galutinis tekstas dar gali šiek tiek keistis – dalis parlamentarų siūlymų pagal Seimo statuto reglamentą nebuvo svarstoma.

Nors po paskutinio įstatymo pataisos svarstymo Aktyvių mamų sambūrio atstovės, susitikusios su premjeru Andriumi Kubiliumi, nepritarė išmokos mažinimui antraisiais vaiko priežiūros metais net 50 proc., 53 parlamentarai iš 90 balsavusiųjų tokiam sprendimui pritarė.

Pagal siūlomą projektą išmokos iki 90 proc. gautų draudžiamųjų pajamų, bet ne mažiau kaip iki 800 litų, būtų mažinamos nuo rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu nuo kitų metų gegužės 1 d. 50 proc. būtų sumažintos išmokos antraisiais vaiko priežiūros metais. Šiuo metu jos siekia 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pataisa taip pat suteiktų motinoms teisę dirbti neprarandant joms apskaičiuotos išmokos.

Nors pasigirdo balsų, kad visgi negalima savivaliauti priimant įstatymus atgaline tvarka, anot Socialinių reikalų ir darbo komiteto, išmokos 10 proc. bus mažinamos proporcingai ir traktuojamos kaip žmonių solidarumas gelbėjant valstybę sunkmečiu.

Seimo narys Andrius Šedžius teigė nesuprantąs kolegų, kurie vieną kadenciją „rėkia“ apie demografines problemas, o kitą – apie išmokų mamoms mažinimą, o socialinės apsaugos ir darbo ministras, užuot ieškojęs būdų, kaip kovoti su nesąžiningais piliečiais, kurie Lietuvoje gauna bedarbio pašalpas, nors tuo pat metu uždarbiauja užsienyje, pasirenka lengviausią kelią – įlįsti į pažeidžiamiausių sluoksnių – vaikų ir mamų – kišenes.

„Toks amoralus įstatymas apskritai turi būti nesvarstomas. Pagalvokite, kiek jūs prisidėjote prie Lietuvos demografinės problemos sprendimo ir kiek auginate vaikų“, - sakė parlamentaras.

Tuo tarpu jam oponuojantis Kęstutis Glaveckas priminė, kad Lietuvos įsipareigojimai mamoms, lyginant su kitomis kur kas labiau išsivysčiusiomis ES valstybėmis, yra 2-3 kartus didesni. Pavyzdžiui, Austrijoje motinystės (tėvystės) atostogos trunka vos 16 savaičių, Vokietijoje – 14. „Moraline prasme tai gal ir teisinga, bet ekonomine prasme šaliai yra nepakeliama. Pinigus, kuriuos surenkame, turime išleisti pamatuotai, pagal krašto galimybes“, - teigė Seimo narys.

Mamos solidarizuojasi, bet pataisai nepritaria

Aktyvių mamų sambūris į Seimo narius kreipėsi oficialiu pranešimu, kuriame teigiama, kad po susitikimo Vyriausybėje, solidarizuojantis su valstybe krizės laikotarpiu, iš esmės susitarta tik dėl 10 proc. motinystės (tėvystės) išmokų mažinimo riboms ir tik tenkinant sąlygas, dėl kurių iki šiol su Vyriausybe nesusitarta.

Viena iš sąlygų – atlikus nepriklausomą „Sodros“ auditą, išsiaiškinti, ar iš tiesų egzistuoja tokia būtinybė. Galbūt auditas parodytų, kad galima optimizuoti išlaidas, apsaugant socialines pašalpas nuo neracionalaus mažinimo. Jei kitos išeities išties nebūtų, mažinti išmokas tik nuo kitų metų sausio 1 d., kad tėvai spėtų pasiruošti mažėjančioms pajamoms arba grįžti į darbą.

Mamų siūlomos „grindys“ – ne minimalus darbo užmokestis (800 litų), o 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (šiuo metu 1050 litų) vienam šeimos nariui. Esą taip bus apsaugotos mažiausias pajamas gaunančios šeimos bei jose augantys vaikai nuo neigiamo pašalpų mažinimo poveikio, o valstybės biudžetą – nuo papildomų išlaidų per atsirasiančias galimybes socialinės paramos išmokoms gauti.

Taip pat prisimintas pirminis pataisos tekstas, kuriame buvo teigiama, kad valstybė tik skolinasi pinigus iš mamų, ir siūloma nustatyti kompensavimo mechanizmą sumažintas pašalpas gavusiems asmenims po įstatymo galiojimo pabaigos 2012 m. Taip esą būtų užtikrinti teisėti jų lūkesčiai bei nuosavybės teisės apsauga.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.