Beveik kas mėnesį buvo pranešamos geros žinios: planuojama kurti biografinį filmą apie E. Hemingvėjų; nauja, patobulinta jo memuarų knyga „Kilnojamoji šventė“ („A Moveable Feast“), skaitmeninis archyvas su rašytojo namuose Kuboje rastais dokumentais, progresas statant kino filmą pagal E. Hemingvėjaus romaną „Salos vandenyne“ („Islands in the Stream“).
Vis dėlto praėjusią savaitę pasirodė leidyklos „Yale University Press“ išleista knyga „Šnipai: KGB gimimas ir žlugimas Amerikoje“ („Spies: The Rise and Fall of the KGB in America“), kurioje atskleidžiama, kad šis Nobelio prizo laimėtojas, romanų rašytojas kurį laiką buvo įtrauktas į Amerikoje esančių KGB agentų sąrašą.
Johno Earlo Hayneso, Harvey Klehro ir Aleksandro Vasiljevo parašytoje knygoje remiamasi A. Vasiljevo užrašais, kuriuos šis buvęs KGB pareigūnas padarė, kai jam buvo leista peržiūrėti Maskvoje esančius žvalgybos archyvus, pradedant nuo Josifo Stalino valdymo laikotarpio iki dešimtojo dešimtmečio.
Knygos dalyje, kurioje atskleidžiamas slaptas rašytojo, kaip „šnipo diletanto“, gyvenimas, rašoma apie KGB archyvuose esančią E. Hemingvėjaus bylą, kurioje nurodyta, kad jis buvo užverbuotas 1941 m. prieš kelionę į Kiniją ir jam suteiktas „Argo“ slapyvardis.
KGB dokumentuose nurodyta, kad, kai 5 deš. rašytojas susitiko su sovietų agentais Havanoje ir Londone, „jis kelis kartus išreiškė savo troškimą ir norą mums padėti“. Vis dėlto, kaip rašoma E. Hemingvėjaus byloje, jis nesugebėjo „suteikti jokios politinės informacijos“ ir niekada nebuvo „patikrintas praktinėje veikloje“, taigi dešimtmečio pabaigoje ryšiai su Argo buvo nutraukti. Ar E. Hemingvėjus buvo tik pseudošnipas, savo slapta veikla siekęs gauti medžiagos literatūrinei veiklai, ar nuoširdus, bet beviltiškai neefektyvus šnipas?
Toliau knygoje rašoma apie E. Hemingvėjaus pastangas padėti JAV per Antrąjį pasaulinį karą, savo žvejybiniu laivu „El Pilar“ patruliuojant į šiaurę nuo Kubos esančiuose vandenyse ir ieškant povandeninių laivų, rašant koduotas žinutes ir apie vieną jo pastebėtą laivą.
Pastaraisiais metais netikėti atradimai nebuvo palankūs kai kuriems rašytojams ir menininkams, kurie užsitarnavo savo reputaciją per Ispanijos pilietinį karą. Prieš 6 metus paskelbtas George‘o Orwello sudarytas visuomenės veikėjų, kurie buvo užsislaptinę komunistai, sąrašas, kurį jis 1949 m. parengė Užsienio reikalų kabineto už propagandą atsakingam padaliniui, suteršė jo šventeivišką įvaizdį.
Sovietų Sąjungos archyvų tyrinėjimas lėmė tai, kad Antony Beevoras pavadino Andre Malrauxą „mitomaniaku“. Robertas Capa buvo apkaltintas suklastojęs geriausiai žinomą šio konflikto nuotrauką. Buvo atskleista tulžinga Marthos Gellhorn – trečiosios E. Hemingvėjaus žmonos, kuri kartu su juo aprašė pilietinį karą - neapykanta arabams. Dabar atėjo paties E. Hemingvėjaus eilė prarasti dalį savo šlovės.
