aA
Kuzma Mamoničius – Lietuvos DK kultūros istorijoje gerai žinomas kaip Mamoničių spaustuvės, veikusios 1574-1623 vienas iš kūrėjų ir jos savininkų. Ne mažiau reikšminga buvo jo veikla Vilniaus miesto magistrate. K. Mamoničius priklausė valdančiajam miesto elitui, ilgą laiką buvo Vilniaus burmistru.

Gimė Vilniaus pirklio Ivano Mamoničiaus šeimoje, buvo vienas iš trijų Ivano sūnų. Be Kuzmos šeimoje užaugo broliai – Vilniaus pirklys Bagdonas ir pirklys bei spaustuvininkas, Kuzmos bendramintis Lukas. K. Mamoničiaus gimimo data nėra žinoma.

Buvo vedęs, turėjo sūnų Leoną, pratęsusį tėvo, kaip spaustuvininko darbą. Nuo XVI a. 8-o deš. šaltiniuose fiksuojama K. Mamoničiaus veikla Vilniaus miesto taryboje. 1577, 1583, 1595 ir 1601 buvo Vilniaus metinis burmistras. Kartu vertėsi prekyba, buvo Vilniaus pirklys. Nemažą dalį sukauptų lėšų investavo į jo namuose įkurtą spaustuvę.

Kuzma ir Lukas Mamoničiai 1569 į Vilnių atnaujinti knygų leidybą pasikvietė spaustuvininką Piotrą Mstislavecą, kuris šio amato išmokė ir Kuzmą. Apie 1570 kartu su broliu Luku Kuzma Vilniuje įsteigė savo – Mamoničių spaustuvę. Joje Kuzma rūpinosi spaustuvės įranga ir knygų spausdinimu bei įrišimu. Jo brolis Lukas buvo pagrindinis popieriaus tiekėjas, gamino savo dirbtuvėse ar supirkinėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Spaustuvėje be Mstislaveco, dirbusio Vilniuje iki 1577, pas Mamoničius spaustuvininkais buvo pasamdyti Haraburda, Grinius Ivanovičius. 1575 šioje spaustuvėje buvo išleistas pirmasis leidinys- Evangelijos.

1586 03 13 Lenkijos karalius, Lietuvos dk Steponas Batoras broliams Mamoničiams suteikė privilegiją, leidžiančią spausdinti ir pardavinėti rusėniškas ir slaviškas knygas. Antrą kartą ši privilegija buvo patvirtinta 1590 04 16. Plačių pažinčių dėka, ypač dėl iždininko pareigas ėjusio brolio Luko ryšių, jiems pavyko gauti nemažai pelningų valstybės užsakymų. Vienas tokių buvo Trečiojo Lietuvos Statuto spausdinimas.

Ruošdamasis šiam darbui K. Mamoničius 1588 Lvove nupirko Ivano Fiodorovo spaustuvę. Nuo 1586 Mamoničiai leido Lietuvos DK teisinę literatūrą rusėnų ir lenkų kalbomis – visus Tribunolo ir Trečiojo Lietuvos Statuto leidimus iki XVII a. pirmojo ketvirčio, seimų konstitucijas, nutarimus dėl mokesčių rinkimo ir pan. Iš viso jų spaustuvėje buvo išleista 115 leidinių. K. Mamoničius mirė 1607 07 16. Mamoničių spaustuvę perėmė Kuzmos sūnus Leonas.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas