Pagal naująjį baudžiamąjį kodeksą mirties bausmė keičiama įkalinimu iki gyvos galvos, tačiau kol naujasis įstatymas įsigalios, tai nebus taikoma asmenims, įvykdžiusiems tris itin sunkius nusikaltimus - išžaginusiems mažamečius, sąmoningai nužudžiusiems žmones sunkinančiomis aplinkybėmis ar įvykdžiusiems teroro aktus.
Armėnijoje jau dvejus metus teisiami penki piliečiai, kaltinami teroro aktu, per kurį 1999 metų rudenį parlamento posėdžių salėje buvo nušauti premjeras, pirmininkas ir dar šeši oficialūs asmenys.
Dauguma visuomenėje ir parlamente vykstančių audringų diskusijų dalyvių reikalauja mirties bausmės teisiamiesiems, jei teismas pripažins juos kaltais. Mirties bausmė Armėnijoje nė karto nebuvo įvykdyta nuo 1991 metų, kai šalis tapo nepriklausoma.
Kaip žurnalistams sakė šalies policijos viršininko patarėjas Mikaelas Grigorianas, šalyje yra apie 40 mirti nuteistų žmonių, kuriems nuosprendis gali būti pakeistas kalėjimu iki gyvos galvos. Kiek iš viso yra myriop nuteistų žmonių, jis nepasakė.
Europos Tarybos generalinis sekretorius Walteris Schwimmeris (Valteris Švimeris) išreiškė viltį, kad mirties bausmė Armėnijoje bus visiškai panaikinta.
"Tai pirmasis žingsnis teisinga linkme. Tačiau aš vis dėlto labai tikiuosi, kad Armėnijos parlamentarai kuo greičiau panaikins paskutinius apribojimus, trukdančius visiškai panaikinti šią nepriimtiną bausmę", - sakė W.Schvimmeris.
Rugpjūčio 1 dieną įsigaliosiančiame naujajame Baudžiamajame kodekse numatyta reikšmingų pataisų ir dėl mažiausio bei didžiausio bausmės terminų.
