Anot jo, atstatant žydų kvartalui būdingus fragmentus, negalima pamiršti ir tinkamo Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo.
"Galime remtis puikiu Krokuvos Kazimiero kvartalo pavyzdžiu, kuris tapo traukos centru užsienio turistams. Be to, tai būtų pagarbos ženklas žydų bendruomenei, įnešusiai svarų indėlį į Vilniaus istoriją", - teigė sakė Vyriausybės kancleris
Per pasitarimą nuspręsta ministro pirmininko potvarkiu sudaryti Vyriausybės kanclerio vadovaujamą darbo grupę, kuri, bendradarbiaudama su Kultūros ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus miesto savivaldybe bei tardamasi su Lietuvos žydų bendruomene, parengtų siūlymus dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos atnaujinimo ir pateiktų juos premjerui Andriui Kubiliui.
2002 m. Vyriausybės patvirtinta Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programa siekiama išsaugoti ir įamžinti išlikusį sostinės senamiestyje šimtmečiais kurtą žydų kultūros paveldą, išryškinti žydų gyventų kvartalų urbanistinį, architektūrinį ir etnografinį savitumą.
Pagal programą remiantis išlikusia istoriografine, ikonografine ir archeologine medžiaga užsimota atkurti per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusių ir tarybiniais laikais pakeistų arba nugriautų gatvių, pastatų vaizdą, atstatant Vilniaus geto laikų architektūros pagrindinius bruožus.
Vilniuje prieškarį klestėjo gausi ir turtinga žydų bendruomenė, saugojusi per kelis šimtmečius išpuoselėtą jidiš kultūrą. Europoje Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale.
Per nacių okupacija dauguma beveik 220 tūkst. Lietuvos žydų buvo sunaikinti, jų turtas išgrobstytas. Didelėje Vilniaus senamiesčio dalyje gyvenę žydai buvo uždaryti į kelis aptvertus kvartalus, iš kur buvo varomi į mirtį.
