ES turi dideles galimybes (taip pat ir finansines) veikti, kad krizės padariniai būtų sušvelninti, o iš recesijos sugrįžtume į ekonomikos augimo laikmetį. Taigi, Europos sąjunga artimiausiu metu turės spręsti, kaip finansuoti skirtingus regionus, kad paskatinti jų šalių ekonomikų augimą.
Tokiomis aplinkybėmis, mano nuomone, Lietuvos parlamentarai turėtų kaip įmanoma greičiau ir efektyviau atrasti bendrą kalbą su Skandinavijos šalių parlamentarais, suformuluoti bendrus tikslus ir parengti strategiją, kaip greičiau ir kuo mažiau skausmingai piliečiams išbristi iš susidariusios krizės.
Kodėl su Skandinavijos, o ne su Baltijos šalių ar kitų bendro likimo naujųjų sąjungos šalių narių? Atsakymas labai paprastas – Baltijos šalys yra per mažas regionas ES mastu. Kitas svarbus aspektas, tai vertybinis bendrumas su skandinavais. Aš drąsiai įvardiju tikslą apjungti Baltijos šalis ir Šiaurės Europos gerovės valstybes į vieną bendromis idėjomis ir ekonominiais tikslais grindžiamą darinį, kuris dirbdamas kartu, būtų ir geriau išgirstas ir patrauklesnis ES investiciniams projektams.
Energetinis ir finansinis stabilumas tai ne tik Baltijos šalių siekiamybė, to paties siekia ir Šiaurės šalių vyriausybės. Visi esame įsikūrę aplink Baltijos jūrą, atstumai vertinant iš infrastruktūrinio integralumo perspektyvos yra nedideli, tad veikti ir nuveikti šioje srityje tikrai galime daug.
Kitas klausimas, kuris dažnai kyla Europos taip pat ir Lietuvos rinkėjams, ar jų šalies balsas bus išgirstas, tokio dydžio „chore“ kaip Europos Parlementas. Juk, mūsų tik 12 iš daugiau nei 700… Vėlgi, tai labai priklauso nuo šaliai atstovaujančių parlamentarų. Deja, tenka pripažinti, kad iki šiol mūsų balsas girdėjosi silpnai. Turime tik keletą aktyvių europarlamentarų, apie kitus ėmėme išgirsti tik artėjant naujiems rinkimams, jų žmonės net nepažįsta... To neturėtų būti. Labai svarbu, kad į Europos Parlementą išsiųstume nusiteikusius dirbti žmones, kurie profesionaliai išmano finansų, ekonomikos ir socialinę sritis.
Neabejoju, kad po ištikusios finansų krizės, ES lygiu bus sprendžiamas ir valstybės vaidmens reguliuojant svarbiausias strategines energetines sritis klausimas. Galima prognozuoti, kad valstybės vaidmuo reguliuojant šalies finansus bus stiprinimas, taip pat, manau, kad šalių narių vyriausybės ateityje turės labiau įsiklausyti į ES rekomendacijas sprendžiant ir energetikos bei socialinius klausimus. Tai reiškia, kad kaip dabar ES lygiu yra sutarta laikytis vieningos užsienio politikos, ateityje bus ieškoma daugiau sutarimo ir kitose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse.
