Tačiau Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, talkinant mokslininkams ir gydytojams praktikams – J. Reingardei, M. Jankauskaitei, L. Jaruševičienei, L. Valiui, V. Pilinkaitei-Sotirovič, A. Zdanevičiui, V. Šapurovui, I. Kajokienei, V. Klimui, R. Dukštaitei, išleidžia straipsnių rinkinį “Lytiškumas: socialiniai, kultūriniai ir sveikatos aspektai“, sudarė. M.A. Pavilionienė, E. Kuliešytė, Senoja, 2009. Švietimas ir mokslas visada įveikia atsilikimą ir formuoja naują pasaulėvaizdį.
Šis straipsnių rinkinys yra mėginimas užpildyti Lietuvos lytinio švietimo literatūros spragas, pateikiant mokslinių faktų apie lytis ir lytiškumą, lyčių raišką šeimoje ir visuomenėje. Nors rinkinyje neaprėpiami visi galimi lyčių ir lytiškumo tyrinėjimo aspektai ( feministinės, maskulinistinės interpretacijos), tačiau jis vertingas tuo, kad jame nėra dogmatiškų minčių apie žmogaus seksualumą, jauniems žmonėms nesiūloma gėdytis savo kūno, susilaikyti nuo lytinių santykių ir kurti tik tradicines šeimas.
Straipsnių rinkinyje sakoma tiesa apie žmogaus kūno ir seksualumo raidą, apie žmogaus kūno, lytinį gyvenimą tam, kad žmogus nedarytų klaidų, pažintų savo ir priešingos lyties asmens kūną, lytiškumą, psichologiją, kad gebėtų džiaugtis savo seksualumu, patirtų kūno ir dvasios harmoniją, atsakingai kurtų ir puoselėtų savo šeimą.
Knygoje pabrėžiama, kad lytinė elgsena yra išmokstama, kad individas tik išmokęs deramos lytinės elgsenos, atsisakęs sveikatai kenksmingo ir asmenybės tapatumo formavimui rizikingo elgesio, sukūręs moralinių vertybių sistemą, gali racionaliai ir atsakingai planuoti savo ateitį, būti tolerantiškų pažiūrų, pasisakyti už lytinį švietimą ir draugiškas, prieinamas jaunimui lytinės, reprodukcinės sveikatos paslaugas. Lytinis švietimas ir ugdymas yra ir turėtų būti kiekvienos valstybės jaunimo švietimo ir sveikatos apsaugos strategijų dalis.
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnyje teigiama, jog „mokslas yra skirtas tam, kad visais atžvilgiais būtų ugdoma žmogaus asmenybė ir kad būtų didinama pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje pabrėžiama, kad „žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Lietuvoje, nepaisant minėtų teiginių, iki šiol nėra visuotinio lytinio švietimo vidurinėse mokyklose, t.y. Lietuvos jaunimas nesinaudoja savo teise gauti išsamią informaciją apie lytis ir lytiškumą, apie rengimąsi šeimai, apie lytinį bendravimą, kuris yra žmonių bendravimo esminė dalis ir kuris reikšmingai lemia asmenybės tapatumo raidą.
Nors Lietuvoje Bažnyčia atskirta nuo valstybės, Katalikų bažnyčios hierarchai ir katalikiškosios ideologijos šalininkai pasisako prieš šiuolaikinio mokslo duomenimis grįstą lytinį švietimą ir lytinį ugdymą, trumparegiškai tvirtindami, kad lytinis švietimas skatina seksualinio instinkto kultą, amoralų lytinį elgesį. Žinojimas visais amžiais suteikdavo ir suteikia žmogui mąstymo ir elgsenos pasirinkimo laisvę, o nežinojimo tamsa vertė ir verčia žmogų paklusti mąstymo dogmoms ir lyčių stereotipams.
Katalikiškosios ideologijos propaguotojai nepritaria racionaliam šeimos planavimui, žmogaus reprodukcijos reguliavimui, skatinimui lytinių santykių metu vartoti saugos priemones tam, kad būtų išvengta neplanuoto nėštumo. Jie vengia pripažinti demokratiško pasaulio sukurtos lyčių lygių galimybių politikos, moters reprodukcinių teisių kurti asmeninį visavertį gyvenimą, teisės pačiai spręsti, kada ir kiek turėti vaikų, kaip derinti šeimos rūpesčius ir profesinę veiklą.
Jei galėtų, Lietuvoje jie uždraustų abortus, už homoseksualią gyvenseną keltų baudžiamąsias bylas. Religiniu tikėjimu pavergdami žmogaus protą, žmogaus seksualumą traktuodami kaip nuodėmę, jie stiprina savo įtaką ir galią visuomenei, taip neigdami XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios visuomeninius laimėjimus – laisvo individo laisvą pasirinkimą kurti savo būtį savo protu, remiantis įgytomis žiniomis racionaliai derinti kūno ir dvasios poreikius bei siekius.
Heteroseksualios moters ir heteroseksualaus vyro, homoseksualo, transseksualo, biseksualo asmenybės tapatumo neįmanoma suprasti, nesuvokus tam tikros lyties individo kūno, psichologijos savitumų, lytiškumo ypatumų, kurie kartu su rasės, etniškumo, socialinės grupės, amžiaus savybėmis ir lemia asmenybės tapatumą. Iki XX a. vidurio įvairūs mokslai aptarinėjo žmogaus kūno ir proto, kūno ir dvasios dichotomiją bei dideles žmogaus pastangas siekti kūno, proto ir dvasingumo darnos.
XX a. antrojoje pusėje, kai Vakarų pasaulyje susiformavo visuomeniniai moterų, vyrų, lytinių, rasinių, etninių mažumų judėjimai, ėmė klostytis naujos lyčių lygybės, lyčių lygių galimybių visuomenėje teorijos. Pirmą kartą žmogaus lytis, lytiškumas, lytinė elgsena pradėti aiškinti ne vien kaip biologiniai, žmogaus prigimties dalykai. Buvo įrodyta, kad lytis ir lytiškumas, lyčių vaidmenys šeimoje ir visuomenėje yra socialiniai dariniai, vyro valdžios ir galios demonstravimo, ilgaamžės lyčių nelygybės, moteriškosios lyties žeminimo ir diskriminacijos, lytinių mažumų persekiojimo rezultatas.
Nesuteikiant jauniems žmonėms įvairiapusės informacijos apie kūno ir lytiškumo raidą, lytinius santykius, lytiniu keliu plintančias ligas, ŽIV/AIDS grėsmes, saugojimosi nuo ankstyvo ir neplanuoto nėštumo būdus, kontracepcijos priemones ir prezervatyvus, atsakingą lytinį bendravimą ir rengimąsi šeimai, nusižengiama pagrindinėms žmogaus teisėms, teisei gauti šiuolaikinę informaciją ir gyventi remiantis šiuolaikinėmis mokslo žiniomis.
Lytinis švietimas – tai žinios apie visuomeninę lyčių istoriją, konkrečios istorinės epochos, konkrečios socialinės ir kultūrinės aplinkos suformuotas, kintančias lyčių, lytiškumo, vyriškumo, moteriškumo, lyčių vaidmenų šeimoje ir visuomenėje sampratas; tai patriarchalinės visuomenės lyčių ir lytiškumo stereotipų aiškinimas ir kritika, nes lyčių stereotipai riboja asmenybės raidą.
Lytinis jaunų žmonių švietimas yra būtinas, nes tai yra visaverčio individo ugdymo sąlyga. Tik tada, kai kiekvienas žmogus įsisąmonina savo lytiškumą kaip savo asmenybės tapatumo formavimo komponentą, kai supranta, ką jai (jam) reiškia jos (jo) kūnas, jos (jo) lytis, kai išmoksta džiaugtis savo kūnu ir seksualumu kaip gyvybiškumo ir gyvenimo dovana, kai išmoksta saugoti ir gerbti savo kūną ir save kaip asmenybę bei kūną ir asmenybę šalia esančiojo, ji (jis) ima gyventi visavertį gyvenimą.
Tik švietimu galima įveikti žmogaus prigimties nepažinimą, dogmatišką ir stereotipinį mąstymą apie lytis ir lytiškumą. Tik švietimas skatina žmogų abejoti visuotinai priimtomis, „amžinomis“ tiesomis apie lytis ir lytiškumą ir ieškoti vis naujos mokslinės informacijos apie sudėtingą žmogaus prigimtį, apie žmogaus kūno ir lyties įtaką dvasinei asmenybės struktūrai.
