Kaip dabar konstatavo JAV Valstybės departamentas, nors pastebima ženklų, kad įstatymas Rusijoje tampa svarbiu teisių apsaugos instrumentu - apie tai, pavyzdžiui, liudija Rusijos karinio laivyno kapitono ir aplinkosaugininko paleidimas pritaikius amnestiją, rimtos problemos pernai neišnyko.
Prezidentui kalbant apie būtinybę įvesti "įstatymo diktatūrą", Vyriausybė neįtvirtino įstatymų laikymosi, reikalingo žmogaus teisėms apginti, teigia Valstybės departamentas. Jo vertinimu, daugiausiai pažeidimų įvyksta žemesniame lygyje, tačiau Vyriausybės pareigūnai nesiima tirti daugumos atvejų ir tik retai atleidžia ar sudrausmina kaltininkus.
Be to, Rusijos Vyriausybė nepadarė pažangos įgyvendindama konstitucines nuostatas dėl sąžiningų ir sparčių teismo procesų bei humaniškų bausmių, tvirtina JAV diplomatijos žinyba. Anot jos, centrinė ir vietos valdžia Rusijoje pernai neretai kišosi į teismų darbą, o visą teismų sistemą toliau kamavo didelis darbo krūvis bei bylų atidėjimai.
Nors ataskaitoje nepateikiamos išvados apie V.Putino požiūrį į žmogaus teises, čia griežtai atsiliepta apie jo karinę operaciją Čečėnijoje prieš musulmonų separatistus. Gausūs tikėtini pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos Čečėnijoje vykdo Rusijos pajėgos, įskaitant egzekucijas be teismo, kankinimus ir prievartavimus, išprovokavo platų pasmerkimą ir verčia reikalauti nubausti atsakingus asmenis.
Savotiškais pragiedruliais JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas demokratijos, žmogaus teisių ir darbo klausimais Maiklas Parmlis (Michael Parmly) pavadino tai, kad Rusijoje rinkimuose dalyvauja rekordinis politinių partijų skaičius, čia užtikrinama susirinkimų ir jungimosi į organizacijas teisė, yra toleruojama daug tikėjimų. Tačiau aukštas pareigūnas per spaudos konferenciją pirmadienį pridūrė, jog didelį susirūpinimą kelia pirmiausiai du aspektai - žodžio laisvė ir Čečėnija.
Pasak M.Parmlio (Michael Parmly), Rusijos Vyriausybė praktiškai nesiėmė jokių žygių, kad įvykdytų pernai JTO Žmogaus teisių komisijoje priimtos rezoliucijos reikalavimus ištirti masines žudynes ir kitus žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje.
Be to, Vyriausybė darė "nemažą" spaudimą didžiausiems žiniasklaidos konglomeratams, pirmiausiai kovodama dėl vienintelio nepriklausomo žiniasklaidos koncerno "Media-Most" kontrolės. Nors Valstybės departamentas nekomentavo koncerno savininko Vladimiro Gusinskio, kuris yra suimtas Ispanijoje dėl kaltinimų sukčiavimu, bylos, tačiau priminė, kad po jo pirmojo suėmimo Maskvoje praėjusių metų vasarą Kremliui oponuojantys politikai, žurnalistai ir apžvalgininkai sutiko, kad byla yra politizuota ir žodžio laisvės atžvilgiu nežada nieko gero.
