„Dėl liguisto pavydo jis man norėtų padaryti tik bloga. A.Paškauskas yra dviveidis. Visos mano nelaimės – tik per jį. Už tai, kad pasmerkiau jo gyvenimo būdą, jis dabar pyksta ir apkalba“, – atsikirto buvusiam geram draugui ir bendrininkui J.Charževskis.
A.Paškauskui bei J.Charževskiui yra pareikšti kaltinimai ne tik dėl dvigubos žmogžudystės, bet ir dėl „Volkswagen Golf“ vagystės bei turto už jį prievartavimo, dėl neteisėto šaunamojo ginklo įsigijimo iš Egidijaus Dagilio, dėl pasikėsinimo nužudyti bei apiplėšti A.Paškausko sesers šokių partnerio motiną Gražiną Načajienę.
Laiko nebegalima atsukti
Visi šie nusikaltimai buvo įvykdyti 1998-ųjų sausio-gegužės mėnesiais.
A.Paškauskas vakar prisipažino kaltas dėl visų epizodų, papasakojo, kaip jie buvo įvykdyti. Pasak teisiamojo, nusikaltimų iniciatorius buvęs J.Charževskis.
Su šiuo bendrininku 1998-ųjų gegužės 24-ąją nušauti savo tėvus – bendrovės „Durpynų statyba“ vadovą, futbolo klubo „Ranga-Politechnika“ prezidentą 47 metų Algirdą Paškauską ir 5 metais jaunesnę motiną Nijolę Paškauskienę sūnus ryžosi dėl pinigų.
„Man turėjo likti firmos, viešbutis, pinigai. Viešbutį aš būčiau pardavęs, o pinigus pasidalijęs su J.Charževskiu, kaip ir buvome susitarę. Šį viešbutį už 105 tūkstančius JAV dolerių jau norėjo pirkti „Avia Baltika“.
Aš jaunas buvau ir nieko gerai nesupratau.
Dabar aš gailiuosi – laiko atgal neatsuksi“, – poelgio motyvus aiškino A.Paškauskas.
Pateikė naują versiją
Visiškai kitaip elgėsi dėl visų epizodų kaltę neigiantis J.Charževskis.
Šis anksčiau su teisėsauga taip pat nemalonumų turėjęs kaunietis pasakojo greitakalbe, emocingai, gestikuliuodamas, tai nuleisdamas, taip pakeldamas balsą.
„Mano draugas Audrius paprastus dalykus pavertė gerais melo sparnais ir tai dabar šiurpina žmones“, – taip jis pradėjo savo kalbą.
Pasakodamas apie Paškauskų nužudymą, J.Charževskis leido suprasti, kad šį nusikaltimą įvykdė vienas A.Paškauskas.
„Tą dieną jis paprašė manęs paskolinti automobilį, ir aš sutikau. Jis mane nuvežė pas tetą, o pats kelioms valandoms dingo.
Vėliau jis man sugrąžino automobilį.
Iš jo variklio dar bėgo tepalas, ir aš labai supykau. Teko mašiną vairuoti į servisą. Po to dar kartu buvome mieste“, – aiškino J.Charževskis.
Teisiamasis aiškino daug įvairių aplinkybių neminėjęs prokurorams, nes jais nepasitikėjo: „Visą teisybę aš buvau nutaręs pasakyti tik teisme“.
