Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Džekas Stro (Jack Straw) prieš savaitę pateikė Saugumo Tarybos narėms papildytą antrosios Irako rezoliucijos tekstą, kuriame konstatuojama, kad Irakas bus praleidęs "savo paskutinį šansą", jeigu iki kovo 17 dienos neįtikins Saugumo Tarybos esąs pasirengęs "visiškai, besąlygiškai, nedelsiant ir aktyviai bendradarbiauti" sprendžiant su jo nuginklavimu susijusius klausimus.
Anot Čilės prezidento Rikardo Lagoso (Ricardo Lagos), jo šalis ir toliau sieks taikaus konflikto sureguliavimo. Jis jau prieš kelias dienas pareiškė, jog terminas iki kovo 17 dienos yra per trumpas. JT ginklų inspektoriams reikėtų dar nuo trijų iki keturių mėnesių laiko, sakė prezidentas socialistas.
Nuo Čilės bei kitų nenuolatinių JT Saugumo Tarybos narių balso gali priklausyti, ar bus priimta karinius veiksmus prieš Iraką sankcionuojanti antroji rezoliucija. Dėl didelio pasipriešinimo ir gresiančio veto pastarosiomis dienomis net pradėta abejoti, ar dėl rezoliucijos projekto apskritai bus balsuojama. Kai kurie šaltiniai spėlioja, kad rezoliucijos autorės galbūt ją net atsiims, nenorėdamos patirti nemalonaus pralaimėjimo.
Čilė buvo viena iš šešių iki šiol neapsisprendusių JT Saugumo Tarybos narių. Kitos penkios yra Meksika, Pakistanas, Angola, Gvinėja ir Kamerūnas. Kai kuriais duomenimis, šios šešios valstybės ketina penktadienį ir galbūt savaitgalį surengti tarpusavio konsultacijas ir bandyti susitarti dėl bendros pozicijos.
Kad rezoliucija būtų priimta, už ją turi balsuoti mažiausiai devynios iš 15 Saugumo Tarybos narių, ir nė viena iš penkių nuolatinių narių - JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Kinija, nepareikšti veto.
Prancūzija, Rusija ir Kinija yra ryžtingos karo su Iraku priešininkės.
