Gerb. Olegai,
Turiu tokią problemą, dėl kurios man labai neramu. Nesenai sužinojau, kad laukiuosi... Apmąsčius visus už ir prieš nusprendžiau, kad noriu gimdyt, tačiau juk ne viena tą vaikelį padariau. Paklausiau draugo nuomonės, nes vienišos motinos dalia manęs visai nevilioja (mus su broliu mama užaugino viena). Jo atsakymas buvo griežtas ir neginčijamas - NE. Jis tai motyvavo tuo, jog jis jaunas, o vaikas - tai suvaržymai, atsakomybė, sakė, jog mes neturim ką vaikui duot (abu dirbam), mano kad vaikas mums trukdys, sugadins santykius ir t.t. ir pan.
Dėl jo aš sutikau nutraukti nėštumą. Nenutraukiau, kita savaitė paskutinė, kai galėsiu daryt išsiurbimą, mane kankina abejonės... Tai nebus pirmas mano nėštumo nutraukimas, po paskutinio nutraukimo (tai buvo abortas) man medikai sakė, jog didelė tikimybė, kad negalėsiu visai turėt vaikučių, todėl šis nėštumas man lyg stebuklas. Dar bijau, jog nutraukus šį nėštumą tikrai nebeturėsiu vaikų. Kita baimė, manau, jog po nutraukimo galiu nebekęst savo vaikino... juk jis mane verčia tai daryt... aš to nenoriu. Visas mano baimes jis žino ir vis tiek nepalaiko, kai tik užsimenu apie gimdymą, kyla jausmų audros, ašarų jūros, o viskas baigiasi maldavimu nužudyt vaikelį...
Aš nežinau, ką man daryt...
Prašau patarkite man
Ačiū
Ieva
Atsakymas
Gerbiama Ieva,
Jūsų situacija išties sunki. Kartais žmogui tenka rinktis. Jei jums svarbesnė jūsų motinystė, tai gimdykite. Jei svarbiau sutarti su draugu - negimdykite. Tačiau panašu, kad jūsų draugas labai jau kažko nenori - galbūt jūs ne viską iš jo sužinojote?
Iki.
Olegas
