1925 metais Kaune gimęs ir čia žydų gimnazijoje "Švabe" mokęsis D. Levinas naciams atėjus atsidūrė gete, iš kur pabėgo į partizanų būrį "Mirtis okupantams" Rūdininkų girioje.
Įžengus sovietų armijai, leidosi į ilgą kelionę Palestinos link.
Jo klajonės į Pažadėtąją žemę per geležines uždangas ir kitokias sienas, tarp jų ir britų, neįsileidusių į jų valdomą Palestinos protektoratą žydų, užsitęsė devynis mėnesius - per Baltarusiją, Ukrainą, Moldaviją, Rumuniją, Vengriją, Italiją.
Anglų premjero Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) oficialaus biografo Martin Gilbert (Martyno Džilbero) sudarytame "Holokausto atlase" šio neįprasto žygio schemai skirtas visas puslapis.
D. Levinas, dalyvavęs visuose trijuose karuose dėl Izraelio nepriklausomybės, baigęs istorijos ir sociologijos studijas Jeruzalės universitete, tapo žymiausiu Rytų europos žydų istorijos, jų tragedijos tyrinėtoju.
Mokslininkas yra paskelbęs daugiau kaip 450 mokslinių darbų, tarp jų dešimt kapitalinių veikalų - apie masines žudynes Lietuvoje, pasipriešinimo judėjimą Kauno gete, trijų Baltijos valstybių žydų rezistenciją sovietų ir nacių okupacinių režimų metais.
1989 metais "Pergalės" žurnalas paskelbė jo straipsnį "Lietuvos žydų areštai ir trėmimai 1940-1941 metais".
Prieš kelis metus Izraelyje pasirodė D. Levino sudaryta "Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenių enciklopedija", o netrukus Vilniuje pasirodys jo rašyta "Trumpoji Lietuvos žydų istorija", kurią iš hebrajų kalbos vertė D. Levino mokinys Hebrajų universitete - vilnietis tyrinėtojas Jonas Morkus.
