Byla pernai buvo sustabdyta, Lietuvos generalinei prokuratūrai paprašius Izraelio teisėsaugos apklausti N. Dušanskį ir paimti jo parašo lyginamuosius pavyzdžius, tačiau Izraelio generalinė prokuratūra vasarį pranešė atsisakanti tai padaryti.
A. Kraujelio, kovojusio prieš sovietų okupaciją, žūties byloje jau surinkti keturi dokumentų tomai, ir prokurorai tikisi pavasarį perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
N. Dušanskis byloje įtariamas vadovavęs jungtinėms KGB darbuotojų ir sovietų milicijos pajėgoms per A. Kraujelio sunaikinimo operaciją 1965 metų kovo 17 dieną Utenos rajone.
Sovietų MGB/KGB per karą ir pokariu tarnavęs N. Dušanskis yra dalyvavęs baudžiamosiose operacijose prieš Lietuvos nepriklausomybės kovotojus.
Pernai Generalinė prokuratūra iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) gavo archyvinių dokumentų, kurie patvirtina, kad, vadovaujant N. Dušanskiui, pokariu buvo ištremtos 4 šeimos.
Dokumentuose esantys N. Dušanskio parašai galėjo būti nenuginčijami įrodymai dėl inkriminuojamų nusikaltimų. Jeigu Izraelio teisėsaugininkai būtų paėmę N. Dušanskio parašo pavyzdį, juos būtų galima palyginti su parašais dokumentuose, gautais iš LGGRTC.
Manoma, kad N. Dušanskis išvyko į Izraelį 1989-siais, likus maždaug metams iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1998 metais per Izraelio ambasadą Baltijos šalims Lietuvos Generalinė prokuratūra gavo pažymą, patvirtinančią, kad 1997 metais N. Dušanskis gyveno Izraelyje.
A. Kraujelio nužudymo byloje parodymus davė ir 1990-1992 metų vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis, anuomet dirbęs KGB Anykščių padalinio operatyviniu įgaliotiniu, kuriam buvo patikėta surašyti nukauto partizano lavono atpažinimo protokolą.
Pasak "Lietuvos ryto", Utenos prokuratūra šiam operacijos dalyviui "kol kas linkusi skirti byloje antraeilio vykdytojo vaidmenį".
M. Misiukonis šį mėnesį buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-jo laipsnio ordinu, ir tai sukėlė dalies politikų ir visuomenės protestus.
