"Atėjo kritinis laikas, todėl pažvelgus į tai, kas vyksta, aiškiai matyti, jog tarptautinė parama pastangoms nuginkluoti Iraką auga", - sakė D.Rumsfeldas žurnalistams pakeliui į Romą. Jis paminėjo aštuonių Europos šalių paramos laišką bei Vilniaus dešimtuku vadinamų šalių pareiškimą.
Po derybų Romoje su S.Berlusconi ir trumpo sustojimo Aviano oro pajėgų bazėje, kur aplankys tarnaujančius JAV karius, D.Rumsfeldas vyks į šeštadienį vyksiančią konferenciją tarptautinio saugumo klausimais, kur galės tiesiogiai išgirsti Europos šalių požiūrį į Irako krizę.
Miunchene D.Rumsfeldas turėtų susitikti ir su Vokietijos gynybos ministru Peteriu Strucku (Pėtėriu Štruku). "Jiem turi apsispręsti ir jie tai padarė. Bent jau Vokietija, - teigė jis. - Ką Prancūzija darys, nežinau".
Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris (Joška Fišeris) ketvirtadienį neteikė didelės reikšmės prieš dieną nuskambėjusiam D.Rumsfeldo pasisakymui, kuriame šis Vokietiją kartu su Libija ir Kuba priskyrė šalių, atsisakančių dalyvauti JAV kare su Bagdado režimu ar po karo padėti atstatyti Iraką, kategorijai.
"Vakar aš daugybę valandų Jungtinėse Tautose posėdžiavau su Colinu Powellu (Kolinu Pauelu), taip pat pietavau, ir man nesusidarė įspūdis, jog tai būtų oficiali JAV vyriausybės pozicija", - sakė J.Fischeris Vokietijos televizijai.
Tačiau Vokietijos valdančiosios Socialdemokratų partijos generalinis sekretorius Olafas Scholzas (Olafas Šulcas) griežtai sukritikavo D.Rumsfeldo žodžius. Vos prieš kelias savaites JAV gynybos sekretorius buvo išprovokavęs tikrą audrą - kritikuodamas Prancūzijos ir Vokietijos nepritarimą karui su Iraku pavadino jas "senąja Europa".
"Tai tikrai mane erzina. Tai tikriausiai erzina visus. Tai tokia nesąmonė, kad net neverta to svarstyti", - teigė O.Scholzas radijo stočiai "DeutchlandRadio Berlin".
Vokietijos vidaus reiklų ministras Otto Schilly (Otas Šilis) sakė: "Rumsfeldas yra kilęs iš regiono Šiaurės Vokietijoje, kur įprasta kalbėti kiek šiurkštokai. Aš to rimtai nevertinu". D.Rumsfeldo giminė kilo iš Brėmeno apylinkių.
Tačiau opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos lyderis parlamente Michaelis Glosas (Michaelis Glosas) pareiškė, kad dėl kadaise artimų Vokietijos ir Jungtinių Valstijų santykių pablogėjimo reikia kaltinti kanclerį Gerhardą Schroederį (Gerhardą Šrėderį).
"Berlyne turi aidėti pavojaus varpai, jei Vokietija įtraukiama į tą pačią kategoriją su Kuba bei Libija. Vokietijos ir JAV santykiuose atsiveria gili praraja. Už tai atsakingas tik Schroederis", - teigė M.Glosas.
Nors Vokietija pareiškė nedalyvausianti jokiuose kariniuose veiksmuose prieš Iraką, ji pažadėjo leisti JAV lėktuvams naudotis savo orio erdve ir Vokietijoje dislokuotiems kariams laisvai judėti po šalį; Vokietijos kariai taip pat padeda saugoti šalyje esančias JAV karines bazes.
Nepaisant to, Vokietijos pamažu praranda patikimos partnerės reputaciją, teigia JAV ambasadorius Berlyne Danielis Coatsas (Danielis Koutsas).
"Iš draugų ir sąjungininkų tikėtumėmės, jog jie nesulaikytų mūsų, kai mes įgyvendiname savo politiką ir mėginame įtikinti kitus", - sakė D.Coatsas interviu dienraščiui "Berliner Zeitung".
Vokietijos užsienio prekybos asociacija BGA paragino G.Schroederį taisyti santykius, įspėdama, kad dėl nesutarimų dvišalę prekyba gali sumažėti 10 proc., o Vokietijos ekonomikos augimas - 0,3 procento.
G.Schroederis paneigė tvirtinimus, jog jis atsidūrė izoliacijoje, ir pažadėjo su Prancūzija glaudžiai koordinuoti Vokietijos veiksmus Saugumo Taryboje, kurioje užima viena iš 10 nenuolatinių vietų ir šiuo metu pirmininkauja.
Analitikai spėja, kad pragmatiškoji Prancūzija galiausiai prisijungs prie Vašingtono, jei jis nutars pulti Iraką, palikdama Vokietiją nuošalyje. Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique'as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas) ketvirtadienį pareiškė, jog kol kas nemato priežasčių priimti antrą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri leistų prieš Iraką panaudoti jėgą.
