Mažiausiai 50 proc. geriausių Baltijos regiono vidurinių mokyklų absolventų studijuos užsienio universitetuose, teigia Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas. Jo paskaičiavimai pagrįsti pokalbiais su mokytojais, moksleiviais ir valstybės institucijomis. R. Šimašius nepateikė ankstesnių skaičių, tačiau šiais metais, anot jo, pasiektas pikas.
E. Predkelis, studijuosiantis tarptautinę ekonomiką, teigia, kad beveik visa jo 25 mokinių klasė išvyksta studijuoti svetur. O iš visų jo mokyklos 130 abiturientų, išvyksta daugiau nei pusė. Amsterdamo universitetas, kuriame studijos kainuoja 1500 eurų per metus, pareikalavo sutikimo laiško iš Vilniaus.
E. Predkelis nemato priežasties po studijų Amsterdame grįžti namo. Jis įsitikinęs, kad studijos ten suteiks jam išsilavinimą ir galimybę toliau siekti svajonės – darbo Londone finansų srityje.
„Patirtis yra tikrai svarbi išsilavinimo dalis, - teigė E. Predkelis. - Neįmanoma tapti geru, protingu žmogumi, jei neįgauni patirties.“
„Tiesiog nepakanka motyvacijos išlaikyti protingiausius studentus, - teigia R. Šimašius. – Apie protų nutekėjimą iš Baltijos regiono kalbama daug, tačiau daryti reformų neskubama.“
Darbdaviai vėl moko buvusius studentus
„Bloomberg“ pakalbino ir darbdavius iš Lietuvos. Vilniuje įsikūrusi UAB „Fermentas“ – didžiausia biotechnologijos bendrovė, bando lopyti švietimo sistemos spragas savo programomis. „Fermentas“ kasmet priima 20 studentų praktikai, sakė jo direktorius ir įkūrėjas Viktoras Butkus.
„Daugelis dėstytojų pas mus neužsiima tyrimais ir nekontaktuoja su pramone, - teigia V. Butkus. – Mes norime, kad studentai išmoktų paversti savo idėjas produktais, atsiduriančiais įmonės kataloge.“
SEB banko Lietuvoje personalo departamento direktorė Jolita Lauciuvienė sakė, jog bankas rengia 6 mėnesių mokymus universitetų absolventus, tam kad užtikrintų tinkamą jų kvalifikaciją.
1999 m. Estijos išlaidos švietimui, anot ES statistikos agentūra „Eurostat“, siekė 6,1 proc. bendro vidaus produkto. 2005 m. (vėlesnių metų duomenų dar nėra) šis skaičius jau buvo sumažėjęs iki 4,87 proc.
Lietuvoje išlaidos švietimui 1999-2005 m. nukrito nuo 6,13 iki 4,95 proc. BVP, o Latvijoje – nuo 5,8 iki 5,06 proc. Šie skaičiai gerokai atsilieka nuo 8,2 proc. BVP Danijoje ir 6,97 proc. Švedijoje.
