Panašios pozicijos laikosi ir pas Seimo pirmininką pirmadienį atvykęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Pasak jo, Baltarusija keičia savo poziciją Vakarų atžvilgiu, todėl tiek Lietuvai, tiek kitoms valstybėms atėjo laikas į juos reaguoti.
„Manau, kad mums reikia taip pat pagalvoti – priimti tuos signalus, kuriuos Baltarusija siunčia“, - sakė ministras, kurio nuomone, reiktų daug ką keisti „politikoje, ekonomikoje, ryšių su Baltarusija santykių srityje“.
Jūrmaloje aštuonių Šiaurės ir Baltijos jūros šalių parlamentų pirmininkai dar žada aptarti Gruzijos ir Rusijos konflikto aktualijas, Lisabonos sutarties likimą bei energetinius klausimus.
Prieš kelias savaites Baltarusijoje į laisvę paleistas buvęs kandidatas į prezidentus, buvęs opozicinės socialdemokratų partijos „Gromada“ lyderis A. Kozulinas. Jis buvo nuteistas penkeriems su puse metų kalėjimo už grubų viešosios tvarkos pažeidimą, kai protestavo prieš prezidento Aleksandro Lukašenkos perrinkimą.
Buvęs Baltarusijos socialdemokratų lyderis kalėjime išbuvo kiek mažiau nei pusę skirto laiko.
Prieš rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka paleido nemažai politinių kalinių. Paleisti A. Kozuliną Baltarusijos vadovą spaudė ir Europos Sąjunga (ES). Pastaroji Baltarusijos atžvilgiu iki šiol taikė izoliacinę politiką, tuo metu Lietuva balansuoja tarp kritinio ir pragmatinio dialogo, mat laikoma, kad Baltarusija yra svarbus kaimynas vien jau dėl 679 km ilgio sienos.
