aA
Didieji šalies prekybos centrai kasmet skaičiuoja ilgapirščių padarytus nuostolius ir fiksuoja savotiškus vagysčių iš parduotuvių rekordus. Kiek kartų reikia už rankos sučiupti vagį, kad šis atsisakytų savo įpročio? Nežinia kiek kartų šį klausimą sau uždavė apsaugos darbuotojai, šešiasdešimtąjį kartą sulaikę tą patį vagį ir supratę, jog tikriausiai šis kartas nepaskutinis.
Prekybos centras
Prekybos centras
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Prekybininkai apie patirtus nuostolius kalba puse lūpų, skėsčiodami rankomis, jog veiksmingo būdo kovoti su ilgapirščiais – nėra. Didžiausiai iš parduotuvių vagiamas alkoholis, kosmetika ir cigaretės. Vieno iš didžiųjų šalies prekybos tinklų atstovų teigimu, per mėnesį jų parduotuvėse sulaikoma apie du tūkstančiai vagių.

Kelios vagių kategorijos

Parduotuvėse vagiliaujantys asmenys jau senokai tapo prekybos centrus saugančių apsaugos darbuotojų kasdienybe. „Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio teigimu, parduotuvės nuolat stebimos vaizdo kameromis. Apsaugos darbuotojai neretai vos pažvelgę atpažįsta nesąžiningus pirkėjus ir stebi kiekvieną jų žingsnį.

„Rimi Lietuva“ atstovė Rasa Juodkienė teigia, kad visus iš prekybos centrų vagiančius asmenis galima suskirstyti į keturias grupes. “Vagis skirstome į tuos, kurie atėjo į prekybos centrą neturėdami ketinimų vogti, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių taip sugalvojo pasielgti staiga, profesionalus, savus darbuotojus, tuos, kurie kenčia nuo įvairių priklausomybių ir vaikus”, - vardina “Rimi Lietuva” atstovė.

Kaip DELFI teigė „Maxima LT“ Apsaugos departamento direktorius Vygantas Kuprys, iš prekybos centrų vagiamos ne tik smulkios prekės, kurias vagišiams patogu išsinešti. Pasitaiko, jog vagišiai nusitaiko į brangius skystųjų kristalų televizorius, buitinius prietaisus“, - teigė V. Kuprys.

Policiją kviečia ne visada

Vaizdo stebėjimo kamerai užfiksavus vagystę ir sustabdžius įtariamąjį, apsaugos darbuotojas pirmiausia privalo pažiūrėti, kokius pirkinius žmogus turi ir kokie pirkiniai yra pirkimo čekyje. Taip pat, apsaugos darbuotojai turi teisę prašyti parodyti prekes, kurias, jų nuomone, žmogus slepia. “Vagyste įtartas asmuo turi pasirašyti, jog su patikrinimu sutinka, priešingu atveju į pagalbą kviečiami policijos pareigūnai”, - tikina R.Juodkienė. Tačiau susitikimo su policija išvengti nepavyksta pas žmogų aptikus vogtų prekių.

Fiksuoja rekordus

Vis dėlto, valandos, praleistos policijos nuovadoje, ir gresiančios bausmės atbaido toli gražu ne visus vagišius. „Rimi Lietuva“ atstovė R. Juodkienė vis dar prisimena moterį, kurią apsaugininkai bevagiančią sugavo ir policijai perdavė net 60 kartų. „Kiek žinome, tokio rekordo iki šiol nėra sumušęs niekas kitas“, - šyptelėjo „Rimi“ atstovė.

Prekybos centruose dirbantys apsaugininkai negali atsistebėti vagių apsukrumu ir išradingumu. Pavogtų daiktų surandama pačiose netikėčiausiose vietose. „Yra pasitaikę atvejų, kuomet parduotuvėje vogtą kosmetiką moteris slėpė liemenėlėje“, - prisiminė viename iš prekybos centrų apsaugininku dirbantis Mindaugas. Tąkart padėti ieškoti galimai pavogtų daiktų buvo iškviesta darbuotoja moteris.

Pasak „Maxima LT“ atstovo, vagišių akiplėšiškumas stebina net ir visko mačiusius apsaugininkus. „Bandoma pavogti viską, kas tik įmanoma. Pavyzdžiui, nukarpo nuo dviračių grandines, pridengę drabužiais bando iš parduotuvės išsinešti televizorių. Kartą vagys bandė išsinešti net šaldytuvą. Jie tiesiog jį įsikrovė į krepšelį ir bandė iš parduotuvės išeiti nesusimokėję už prekę“, - stebėjosi Apsaugos departamento vadovas.

Apsiginti – beveik neįmanoma

Regis, efektyvaus būdo užkirsti kelią vagystėms iš parduotuvių – nėra. „Užsienyje su vagystėmis iš parduotuvių kovojama specialiai žymint prekes, tačiau išlaidos tokios sistemos diegimui būtų didesnės nei vagių padaroma žala“, - teigė „Norfos“ atstovas.

Įstatymų numatytos lengvos bausmės už smulkias vagystes nėra veiksmingos. Apsivogę kartą, ilgapirščiai „laimę“ bando vėl ir vėl.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.