„Tokių skambučių ypač padaugėja kovą bei spalį, kai laikas ir yra persukamas. Gyventojai skundžiasi, kad tai niekuo nepagrįsta, o kenkia sveikatai, trikdo miegą, išderinamas biologinis laikrodis“, – aiškina jis.
R. Valentukevičius teigia, kad įvedant laiko persukimą nebuvo rimtų skaičiavimų, jog tai duotų, pavyzdžiui, kokios nors ekonominės naudos.
„Tiesiog pagalvojo, kad reikia vykdyti Europos direktyvą ir įvesti tokį laiką“, – sako Seimo kontrolierius.
Pasak jo, įsipareigojimus būtų galima pakeisti. Tačiau, pripažįsta R. Valentukevičius, kita išeitis galėtų būti ir gyventojų nuomonės formavimas – svarbiausia, kad laiko persukimo nauda būtų įrodyta atliktais tyrimais.
„Dabar vienos ar kitos ministerijos kabinetuose pareigūnai pasvarstė, kad įvedame tokią sistemą, ir viskas. Net ir direktyvą vykdant, reikia įrodyti, paskaičiuoti“, – kalbėjo jis.
Prieš metus atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 55 proc. žmonių nepritaria laiko kaitaliojimui.
Lietuvoje vasaros ir žiemos laikas kasmet įvedamas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų organizacijos komisijos rekomendacijas bei įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos nuostatas.
