Karui pasibaigus, sovietai bunkerius užkonservavo, vėliau kelis šimtus metrų iki jūros dūlančios nenaudojamos slėptuvės perėjo vietinių žinion. Kariniai bunkeriai tapo vaikų žaidimų aikštelėmis, o pro storas gelžbetonines sienas neprasiskverbiantys saulės spinduliai sudarė puikias sąlygas įtvirtinimus naudoti ūkiniams tikslams. Bene vienintelį kartą įtvirtinimai savo tiesioginę funkciją atliko tik karo pabaigoje vokiečiams nuo Klaipėdos bombarduojant Palangoje buvusias rusų aviacijos bazes, kuomet į bunkerius išgąsdinti vietiniai sakosi sulindę pasislėpti.
„Rusams slėptuves ir mano tėvukas, tada stalių dirbtuves turėjęs, statė. Kariai dirbti liepė vietiniams, kurie arkliais statybines medžiagas vežė“, - tėvo Alfredo pasakojimus prisimena 70-metis palangiškis Romas Tamošauskas, Liepojos plentu vežantis į Kunigiškes apžiūrėti karinio bunkerio, pūpsančio vietinio akmenskaldžio Liudo Beniušio sodybos kieme.
Bunkeriuose - statinės su raugintais kopūstais
Iki šių dienų išlikęs toliausiai nuo Palangos miesto stovintis karinis įtvirtinimas bene vienintelis, į kurį dar galima įeiti pro maždaug metro aukščio angą. Bunkeris dabar stūkso tarp gyvenamojo namo ir malkinės, o saulės šviesos nematančios nedidelės įtvirtinimo patalpos slepia kelis akmenskaldžio ūkinius rakandus. Storos, daugiau kaip pusės rankos pločio slėptuvės sienos pasitinka gaivia vėsa, tačiau, pamąsčius apie gyvenimą čia žiemą, darosi nejauku. Akis badanti tamsa veja lauk ir už kelių akimirkų su R.Tamošausku jau grįžtame į Palangą. Prie buvusios jūrininkų ligoninės rakindamas automobilį vyriškis prisimena, jog, tėvukui statant bunkerį, pats buvo vos dvejų ir takeliu per pievą nuveda parodyti žole ir medžiais apaugusį kalnelį.
Čia, R.Tamošausko teigimu, dar vienas sovietinių karių įtvirtinimas. „Po karo prie bunkerių ateidavo rusų majorai su antpečiais, tačiau, nusprendę, kad įtvirtinimai nebereikalingi, pareiškė „ai, naudokitės“. Vienas buvo prie namų, ten šalta, tai laikydavome bulves, burokus gyvuliams šerti, statines su užraugtais kopūstais“, - pasakoja šalia buvusios jūrininkų ligoninės savo kiemo darželyje uogas renkanti Ona Raudienė, kuriai, karui užėjus, buvo vos aštuoneri.
Vietoj slėptuvės išdygo namas
Palangiškė mena, kad po nenaudojamus bunkerius ypač mėgę landžioti vaikai. Rusams grįžus, vokiečiai apšaudė šalia Palangos įrengtas sovietų aviacines bazes, tad vietiniai įtvirtinimuose slėpdavosi. Bunkeris buvęs šalia palangiškės kiemo, tik dabar jo nebėra, mat tame sklype prieš kelerius metus namą nusprendęs pasistatyti klaipėdietis įtvirtinimus susprogdino.
„Nedidelius sprogmenis dėjo, kad langų mano neišdaužytų. Nebaisu buvo, prieš sprogdindami perspėdavo, o mes su šuniuku bėgdavome į namus pasislėpti. Apie mėnesį jie su grąžtais tą bunkerį griovė, vėliau išvežė ir namą pastatė. Dabar pakelėje bunkerio skeveldros mėtosi, kelias parsinešiau ir gėlių darželį papuošiau“, - gelžbetonio konstrukcijų atplaišas rodo bunkerį išgriovusio vyriškio kaimynė Natalija Perminienė.
Pamiškėje, šalia Sermiesčio gatvės, kur stovėjo karinis įtvirtinimas, stūkso dar viena slėptuvė. Groteskiška, tačiau karinės artilerijos sviedinius turėjęs atlaikyti statinys iš už pušų šakų lenda prie pat vaikų žaidimų aikštelės.
Istorikai tiria bunkerių vertę
Istorikų žiniomis, Palangos bunkeriai - tik dalis apie tris šimtus kilometrų nuo pat Baltarusijos besitęsiančios karinių įtvirtinimų sistemos, kurioje buvo pastatyta maždaug du šimtai tokių slėptuvių.
„Kiek jų yra aplink Palangą, pasakyti sunku. Žinoma, jog bunkerius statė ir kariuomenė, ir vietiniai. Viskas buvo atliekama be galo greitai, be jokio didelio parengiamojo darbo, darant rimtų klaidų, nes vadovautasi tik bendro pobūdžio direktyvomis. 1941-ųjų dokumentai yra absoliučiai niekam neišduodami, tad nežinome, kas buvo ruošiamasi daryti ir ar planus iki galo pavyko įgyvendinti. Tai informacija, iki šiol neprieinama ne tik Lietuvos, bet ir rusų karo istorikams“, - sakė Vytauto Didžiojo universiteto karo istorijos centro vadovas doc. dr. Valdas Rakutis.
Istorikas kartu su kolegomis šiemet pradėjo tiriamąją ekspediciją, kuomet bandoma nustatyti tikslų Palangos bunkerių sąrašą ir jų istorinę vertę.
„Kariniai įtvirtinimai daug metų nebuvo laikomi kultūriniu paveldu, juos niokojo, kas netingėjo. Ne tik civiliai gyventojai, bet ir kariškiai, tačiau tai visos Europos problema. Šiuo metu Kultūros paveldo departamentas pavedė atlikti bunkerių tyrimą ir nustatyti, ar įmanoma statinius įtraukti į saugotinų objektų sąrašą“, - teigė Lietuvos kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
