Pasak N.Germano, derybininkai pasirašė protokolą, kuriuo pripažino abiejų šalių teisę turėti nuosavybėje turimus ambasadų kompleksus ir jais disponuoti. Numatyta galimybė atvykti abiejų šalių statybos ir remonto personalui, vežtis savo statybines medžiagas.
Tačiau, pasak URM sekretoriaus, liko nesuderintos abiejų šalių pozicijos dėl esamų diplomatinių atstovybių ploto. "Išspręsti techniniai klausimai, tačiau dėl pastatų ploto teks gauti politinį sprendimą, priimtą aukštu lygiu", - sakė N.Germanas.
Lietuvos diplomatinė atstovybė Maskvoje užima beveik 9 tūkstančių kvadratinių metrų plotą. Tai ambasados pastatas, svečių namai ir gyvenamasis namas Maskvos centre esančiame Borisglebskij skersgatvyje bei buvęs prieškario Lietuvos ambasados pastatas - vadinamieji Baltrušaičio namai - gretimoje Povarskajos gatvėje.
Rusijos ambasada, kurios pastato bendras plotas - apie 6 tūkstančiai kvadratinių metrų, yra įsikūrusi buvusiame prekybininkų technikume Latvių gatvėje Vilniuje.
Pasak N.Germano, Rusija pageidauja suvienodinti abiejų šalių turimą plotą, ir gauti Vilniuje papildomas patalpas Rusijos ambasadoriaus rezidencijai.
"Tai būtų papildoma našta valstybei, šioms išlaidoms nepritartų Vyriausybė ir Finansų ministerija", - sakė N.Germanas. Jo teigimu, Lietuva siūlė abiem valstybėms "likti prie to, ką turi" ir įsiteisinti esamas patalpas. Rusija tam nepritaria.
Pasak N.Germano, kitas derybininkų posėdis įvyks 2003-ųjų metų pirmojoje pusėje. Iki to laiko abiejose sostinėse tikimasi priimti politinius sprendimus dėl diplomatinių atstovybių ploto.
Nei Lietuva, nei Rusija iki šiol negalėjo iki galo disponuoti šiuo savo diplomatiniu turtu, nes neturi šių pastatų nuosavybės dokumentų.
