"Ašchabade jie laikomi samdiniai, o pats įvykis - prieš konstitucines Turkmėnijos normas nukreiptu tarptautinio terorizmo aktu, kuriuo siekta destabilizuoti padėtį respublikoje", - sakė S.Durdyjevas.
Užpuolikų apklausos metu paaiškėjo, kad prezidento kortežo užpuolimo organizatorius yra buvęs pirmasis Turkmėnijos žemės ūkio ministro pavaduotojas Saparmuradas Yklymovas, kuris pastaruosius kelerius metus gyveno užsienyje, pažymėjo prezidento atstovas spaudai.
Sulaikytieji nurodė, kad juos nusamdė S.Yklymovas, kuris parūpino jiems automobilius ir šaunamuosius ginklus.
Pasak S.Durdyjevo, pasikėsinimą finansavo jo idėjiniai vadai: buvęs vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Borisas Šichmuradovas, buvęs Centrinio banko vadovas ir vicepremjeras Chudaiberdy Orazovas, buvęs Turkmėnijos ambasadorius Turkijoje Nurmuchamedas Chanamovas.
Turkmėnijos prezidentas pirmadienio vakarą per nacionalinę televiziją pats informavo, kad buvo įvykdytas pasikėsinimas į jo gyvybę, kurį, pasak jo, surengė Turkmėnijos opozicijos veikėjai, emigravę iš šalies.
Per pirmadienį įvykusį incidentą, kai Ašchabado centre iš sunkvežimio "KamAZ" buvo apšaudytas S.Nijazovo kortežas, šalies vadovas nenukentėjo.
Pasak S.Nijazovo, kuris, kaip visada, pats vairavo savo "Mercedes", apie incidentą jis sužinojo tik atvažiavęs į savo rezidenciją.
"Kad nebūtų gandų. Apie septintą valandą, kai aš jau pravažiavau, iš sankryžos išvažiavo "KamAZ" ir užtvėrė kelią. Aš, nieko neįtardamas, jau buvau darbe, kai man pranešė, kad vyksta susišaudymas", - sakė S.Nijazovas, ne vieną dešimtmetį vadovaujantis Turkmėnijai, kuriam suteiktas valstybės vadovo iki gyvos galvos statusas, daugybė regalijų ir Turkmenbaši titulas, reiškiąs, kad jis yra "visų turkmėnų vadas".
Pasak jo, kai "Mercedes" pervažiavo sankryžą, automobilius iš prezidento kortežo atakavo trys pašaliniai automobiliai, ir per susidūrimą buvo sužeistas Valstybinės automobilių inspekcijos darbuotojas.
Iš "KamAZ", BMW ir "Gazel" imta šaudyti. Jaunas VAI darbuotojas mėgino sustabdyti "KamAZ", bet jis jį partrenkė. Drąsiam vaikinui dabar padaryta operacija", - pasakojo prezidentas.
Pasak jo, visi automobiliai, iš kurių buvo užpultas prezidento kortežas, priklauso prekybos bendrovei "Očiag", kurios savininkai - keturi S.Yklymovo sūnūs.
"Visi jie (sūnūs) sulaikyti ir duoda parodymus", - sakė S.Nijazovas.
S.Nijazovas paskelbė, kad jam žinomi pasikėsinimo organizatoriai.
"Visam tam vadovavo Chanamovas, Šichmuradovas, Orazovas ir Yklymovas", - pareiškė prezidentas.
S.Nijazovas televizijos laidoje sakė, jog kreipėsi į Rusijos ir Turkijos vadovybes, prašydamas išduoti šiuos žmones.
Visi prezidento nurodyti žmonės yra išvykę iš Turkmėnijos, kur jiems iškeltos baudžiamosios bylos pagal kaltinimus finansiniais nusikaltimais. Tuo tarpu emigrantai teigia, kad jų išvykimas susijęs su politiniais persekiojimais tėvynėje.
Turkmėnijoje dešimtojo dešimtmečio pabaigoje keli žmonės buvo nuteisti už pasikėsinimo į S.Nijazovą organizavimą.
Pernai Turkmėniją kelias savaites drebino politinis skandalas, kilęs po tyrimų ir konsultacijų fondo "Eurazija", kurio būstinė yra JAV, ataskaitos. Remiantis šiuo dokumentu, Amerikos valstybės departamento aukščiausios vadovybės atstovai privačiame pokalbyje pareiškė, kad egzistuoja planas nuversti prezidentą S.Nijazovą.
"Eurazija" pacitavo Valstybės departamento atstovo pasakytus žodžius, jog "Vašingtonas neprieštarautų" prieš bet kurį S.Nijazovo nuvertimo planą, ir kad tokios nuomonės neva laikosi ir Maskva, su kuria Ašchabadas nesutaria dėl Kaspijos naftos ir dujų verslovių pasidalijimo.
Vienas žinomų Turkmėnijos opozicionierių - B.Šichmuradovas, aštuonerius metus vadovavęs URM, buvo atleistas 2001 metų spalį. Po to jis paskelbė, kad pereina į opoziciją, ir pradėjo tūžmingą kampaniją prieš S.Nijazovą, pavadinęs jį diktatoriumi ir kaltindamas korupcija bei kitais nusikaltimais.
Tada Turkmėnijos valdžia išdavė orderį suimti B.Šichmuradovą, apkaltinusi jį pagrobus iš iždo 28 mln. dolerių ir pareikalavo, kad jį išduotų Rusija, kurioje jis dabar gyvena.
