Vėliau duobėje į dugną buvo nugramzdinta ir nebenaudojamų laivų. Tikslus jų skaičius nežinomas, ir tik iš darbininkų pasakojimų spėjama, kad teršalų juose nėra. Daugiausia tai esą buvę pasenę žvejybiniai laivai, kurių liekanos, stipriau nusekus marioms, dar ir dabar išlenda virš vandens.
Kadangi tikslių duomenų apie laivų kapinyną neturima, aplinkosaugininkai siūlo ištirti jį ir išsiaiškinti, ar yra reali grėsmė aplinkai. Netoli Kuršių nerijos nacionalinio parko esančią teritoriją, kurioje anksčiau skandinti laivai, administruoja Klaipėdos miesto savivaldybė, tad ji ir turėtų pasirūpinti kapinynu. Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, sprendžiant šią problemą greičiausiai bus prašoma ir Valstybinio jūrų uosto direkcijos pagalbos.
Kitąmet tikimasi baigti likviduoti dar vieną laivų kapinyną, kuris susiformavo prie uosto vartų, netoli šiaurinio molo. Čia 1981 metais nuskendo tanklaivis "Globe Assimi", o 1988 metais avariją Klaipėdos uosto prieigose patyrė buvusios Rytų Vokietijos sausakrūvis laivas "Rudolf Bernstein", kuriame buvo likę ir nemažai naftos produktų. 1994 metais šalia ankstesnių skenduolių atgulė ir plaukiojantis kranas SPK-15. Rekonstruojant uosto įplauką, dalis skenduolių jau ištraukta. Šie darbai bus atnaujinti kitų metų pavasarį.
