Nors yra posakis auksas valdo mus, bet pinigų į jį investuoti neapsimoka. Nes nusipirkti aukso, tas pats kas dėti pinigus į kojinę. Kas turi aukso, tas tik “įšaldo pinigus”.Auksas ir kiti taurieji metalai atlieka investicijų objekto vaidmenį tik ypač didėjančios infliacijos bei politinių ar pilietinių neramumų laikais. Šiuo metu infliacija Lietuvoje labai maža, jokių karų ir neramumų taip pat nėra.
Tiesa, aukso kaina yra tarsi indikatorius, rodantis galimas tendencijas valiutų, akcijų ar obligacijų rinkoje. Amerikoje, Šveicarijoje arba Liuksemburge turtingi žmonės auksą jau senokai nurašė ir savo pinigų perteklių investuoja į kokius nors pelningus objektus, bet jokiu būdu ne į metalą - auksą.
Teigiama, kad Vakaruose investuoti į auksą pelninga buvo iki Antrojo pasaulinio karo, o Sovietų sąjungoje iki 1985 m. Sovietų laikais aukso kaina buvo dirbtinai išpūsta. Pirkėjai mokėjo daugiau nei jis kainavo. Rusija auksą pardavinėdavo tik savo uždaroje rinkoje, neveždavo jo į Londono biržą, tad susidarydavo iliuzija, kad auksas yra labai brangus.
Aukso pirkėjai ir pardavėjai tvirtina, kad lietuviai vis mažiau investuoja pinigus į auksą. Visą sovietiniais laikais sukauptą auksą, žmonės jau pardavė, tad aukso supirkimo vajus jau baigėsi. Nors čia pat prekiautojai auksu priduria, kad šiaip ar taip aukso nebus išsižadėta, nes nors dabar jo kaina krito, vėliau aukso kaina galbūt vėl didės, tad ir aukso pirkimas padidės. Esą su auksu panašiai, kaip su akcijomis - šiandien perki pigiau, po mėnesio parduodi brangiau.
Prekiautojai auksu atkreipia dėmesį, kad 1973 m. aukso Trojos uncija kainavo 43 dolerius, o dabar šešis kartus daugiau. Tuo tarpu skeptikai paaiškino, kad dar 1996 metais aukso Trojos uncija (maždaug 31 gramas) kainavo 418 dolerių, 1998 m. - 300 dolerių, dabar - tik 274 dolerius. Nes auksas priklauso prie saugių, bet neuždirbančių investicijų grupei. Paprastai prisipirkęs aukso nei palūkanų, nei dividendų negausi. Tad pavyzdžiui Olandijos centrinis bankas, nujausdamas aukso kainos mažėjimą, pardavė 300 tonų aukso.
Dabar, pasak aukso pirkėjų ir pardavėjų, lietuviai auksą perka kaip juvelyrinius gaminius. Tačiau juos pirkdami jie neivestuoja, tiesiog auksą perka kaip dovaną arba papuošalą. Aukso parduotuvėse dabar daugelis klientų tėra eiliniai pirkėjai, ypač moterys, kurios trokšta puoštis.
