Taip pasilinksminęs vyriškis lyg niekur nieko nutipeno prie drapanų, tvarkingai sudėtų ant suolelio, ir mūvėdamas vien trumpikėmis ėmė degintis saulėje.
Paskui kiek apšilęs pasilypėjo ant suolelio ir dar kartą sušoko keistą šokį, paįvairintą šūksmais, primenančiais indėnų karo šūkius. Priėjęs prie pirmuosius Seimo rūmus remontuojančių darbininkų, vyriškis reikalavo duoti jam plytą.
LŽ nepavyko išsiaiškinti, kokiam tikslui jis ketino panaudoti šią statybinę medžiagą. Iki šio incidento Seimui plyta grasino tik prieš kelis mėnesius mitingavęs filosofas Arvydas Juozaitis.
Prie mauduolio netruko išdygti pora viešosios tvarkos sergėtojų. Policininkai rusakalbio vyriškio mandagiai paprašė apsirengti ir parodyti dokumentus.
Netrukus "plaukikas" sužinojo pažeidęs Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį ir būsiąs nubaustas už nedidelį chuliganizmą. Tačiau viešosios rimties trikdytojas nesumišo ir nedraugiškiems pareigūnams ėmė girtis pažįstąs ne vieną sostinės policijos komisarą. Žinios apie mauduolio pažįstamus policininkams jokio įspūdžio nepadarė.